Na ką gi, atėjo metas paskutinei Turkijos įspūdžių serijai. Du dalykėliai:
1) Turkų keliai ir jais važiuojantys mikriukai
Vietovė, kurioje atostogavome – kalnai. Viešbučiai prisiglaudę visose įmanomose pajūrio vietose, ir susisiekimas tarp jų – iš dalies autostada, iš dalies – kalnų keliais. Autostradoje viskas kaip ir gerai, tačiau kalnų serpentinai… mjooo… nujooo… Ypač kai mikriuko vairuotojas kalnų serpantine sumąsto, vien ranka laikydamas mobiliaką, kita pradėti skaičiuoti dienos uždarbį. Vairui rankų nebelieka… 😉 Anyway, viskas baigėsi gerai 🙂
2) Ölüdeniz paplūdimys
Vienas nuostabiausių paplūdimių pagal grožį, vienas baisiausių pagal priėjimą prie vandens – basomis beveik neįmanoma per aštrius akmenukus. Bet vistiek labai gražu.
Turkijos keliai 1
Turkijos keliai 2
Turkijos keliai 3
Turkijos keliai 4
Turkijos keliai 5
Turkijos keliai 6
Turkijos keliai 7
Turkijos keliai 7
Turkijos keliai 8
Turkijos keliai 9
Ölüdeniz paplūdimyje 1
Ölüdeniz paplūdimyje 2
Ölüdeniz paplūdimyje 3
Ölüdeniz paplūdimyje 4
Ölüdeniz paplūdimyje 5
Ölüdeniz paplūdimyje 6
Ölüdeniz paplūdimyje 7
Ölüdeniz paplūdimyje 8
Ölüdeniz paplūdimyje 9
Ölüdeniz paplūdimyje 10
Gražus dangus Martynai…
Aha, fain buvo… 🙂
Įsivaizduoju, kaip turkai žvengia tarpusavy vakare: „o šian ir vėl turistiakus kaip reikiant patrolinau, kalbėjau su ahmedu, galvoju, reik bapkes paskaičiuot, ir tik girdžiu: bum bum bum…..daužosi tu vargšelių širdelės“ 😀
😀 😀 😀
Na, maždaug taip ir buvo mano geresniajai pusei su dukra 😉