Feed on
Posts
Comments

Familija

Beskenuodamas senas fotkes pranešimui konferencijai, tuo pačiu nuskenavau 1994ųjų rugpjūčio kadrą: mumi su brangiausiąja, jūrkewlės Mikelis ir Bilba, mažasais basetėlis Bonis.

18 Responses to “Familija”

  1. mantas parašė:

    konjakas kokis tai

  2. adas parašė:

    Ale sukūdęs koks!

  3. robertas parašė:

    Graži akimirka 😉 Šiais laikais tai vadinama „vintažu“.
    Siaubas, kaip greit keičiasi pasaulis …

  4. scania parašė:

    … o telikas išjungtas 😉

  5. liuka parašė:

    rodomojo pirsciuko stiliukas nepakites 😉

  6. liuka parašė:

    foto :“Lietuvos Fauna“ 😉

  7. Line parašė:

    hahaaa!!!! nu geras!!!!! Atrodot abu su mama kaip hipsteriai hahahahaha, cia man atrodo fotografuota kai tavo teveli tas draugas Willy’s is sveicarijos buco atvaziaves jeigu gerai pamenu 🙂 tada atsimenu kepem medziotoju desreled ant spirito !!! paklausk mamos ar tebeturi ta kostiumeli, vintazas geras, nesiociau!!! SUPER FOTO!!!!

  8. Rytis I parašė:

    Labai draugiška familija. Tikrai, – kaip iš teliko 🙂
    O bet ne visiems va taip sekasi. Ta prasme, kad ne iš pirmo sykio. O kai kadais galvojom apie kokią nors bent jūrkiaulytę, patyrę patarė, – šitie pelėnai pasirodo kasrtais stipriai kandžiojas, todėl geriau kas nors kitką. Nu ką, apsistojom ties pilkąja žiurke. Galbūt ji net ir nesikanžiojo, nepamenu, bet eilinį sykį išsilaisvinusi – kaip ant turnyko įsisiūbuodavo ir išspirdavo narvo dureles – tai va, nugriaužė kabelio plastmasines įmautes, pragriaužė virtuvinius vandentiekio gabalus. Kai paskiau vaikai apsiturėjo ir mažu peliuku – žiurkė jo nepagailėjo pačiu skersmingiausiu būdu, – kaip jį nesaugojom. Vienžo nevisada taip draugiškai gaunas 🙂
    P.S. Antra klaida: nebeneščiau dabar namo kokių tai pelėnų, jei ten maži vaikai. Nes po keletos metų trauma – neišpasakyta..

    • grumlinas parašė:

      Na, mūsų pilkoji žiurkė, kurią turėjom po jūrkewlių, irgi bene 7 metus išgyveno – mums su šitais žiurkiniais visad ~8 metai gaudavosi vidutiniškai