Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie sprendimus

Geg 26th, 2013 by

Kai kada aš ilgai mąstau, kaip čia teisingiausiai pasielgus, ir tik po to apsisprendžiu. Kai kada tiesiog nusprendžiu daryti taip ir viskas. Tiesą pasakius, net nežinau, kiek kartų abu metodai davė pozityvius/negatyvius rezultatus, bet turbūt vidutiniškai gaunasi tas pats, tik kitoje rankoje 😉
Tad kai manęs klausia patarimo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju – nu net nežinau, ką patarti. Nes rezultats vistiek bus 50:50 😉

Posted in mintys

18 Responses to “Apie sprendimus”

  1. scania parašė:
    2013/05/26 19:47

    Nesvarbu ar sprendimo rezultatas pozityvus, svarbu kad tu jį priėmei. Savo sprendimų nesigailėk, ir priimdamas jį žinok, kad gailėtis negalėsi.

  2. Njaa parašė:
    2013/05/27 10:32

    Oi nemėgstu, kai manęs prašo patarimo… nes tai reiškia, kad ieško, ką apkaltint, jei nepasiseks, tipo – tu patarei, tu ir atsakinga. 😀
    O šiaip – daryk, ką nori, vis tiek gailėsies.

  3. Rytis I parašė:
    2013/05/27 17:32

    Sprendimas gali būti padarytas tarpe tarp 7,5 ir 15 sekundžių. Nepriėmus tuo metu sprendimo, sekančias kelias minutes generuojamos naujos sprendimo alternatyvos, po keliolikos minučių jie tampa visi vienodai neprimtini. Po valandos bandymo spręsti duotą uždavinį, pirmą kartą iškyla klausimas, ar teisingai sufuormuluotos užduoties sąlygos. Jas suformulavus dar kartą, ankstesni variantai praranda prasmę ir sprendimo galimybė šiuo metu sumažėja. Po 2-3 valandų atkaklaus darbo galimi du keliai: arba lėtai bet užtikrintai artėjama prie pirmojo sprendimo varianto, arba pereinama prie gilių nugyvento gyvenimo apmastymų, vaikystės prisiminimų, kartu prakaitavimas, atsiranda išbėrimai, pūtimas ir t.t… Kartais asmenybės susidvejinimas su parankinių daiktų naudojimu ne pagal paskirtį 🙂

    • grumlinas parašė:
      2013/05/27 20:56

      Nublemba, perpsektyvas nupiešei tai BRRRR… 🙁

      • scania parašė:
        2013/05/27 21:18

        Bet kaip gyvenimiškai! 😀

        • Taškas parašė:
          2013/05/27 21:38

          Summa summarum= „Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. “

          Taip pasakė dar prieš du tūkstančius metų Seneka ;(

          • scania parašė:
            2013/05/27 22:28

            „Darant klaidas“? 😉
            Ot ir ne. Tuo metu mes darom vienintelį teisingą dalyką – na ir kas, kad vėliau išaiškėja tiesa?
            Kam būtent ši tiesa reikalinga? Skrandžio opai? 😀
            Darom ne klaidas, bet gaunasi kaip Seneka pasakė 😀

      • Rytis I parašė:
        2013/05/28 07:02

        Hipotetinė perspektyva – tiktai tiems sunkiems atvejams, kai nuo sprendimo išvis susilaikoma ir tai gal visai ne šio posto tema 🙂 O šiaip apsisprendimo kritinis laikas – individualus dalykas, svetimam sunku patarti. Nustatomas praktiškai, atsukus jau sėkmingai priimtų sprendimų aplinkybes.

        • grumlinas parašė:
          2013/05/28 09:09

          Ar sprendimas sėkmingas – nevisad iškart aišku. Kai kada tenka laukti ilgokai… 😉

          • Rytis I parašė:
            2013/05/28 10:09

            Taip, turėjau omeny kaip tik anksčiau priimtų sprendimų asmeninę patirtį, dėl kurių jau viskas aišku 🙂

          • Taškas parašė:
            2013/05/28 11:39

            Dėl aiškumo – „Nežinomi Viešpaties keliai“

  4. Gedas parašė:
    2013/06/10 00:31

    Visi atsakymai ir ypac pasirinkimai jau yra lazkur giliai kiekvieno musu viduje dar pries tai kai iskyla klausimai ar tenla rinktis. Supranyama, kalbu ne apie buitines smulkmenas, bet egzistencinius dalykus. Mets begant igaunam isminties ir ismokstam isgirst tuos atsakymus ir patarimus. Bet ar mums visada uztenka drasos ir ryzto pasielgti taip, kaip pataria vidinis balsas? Juk galu gale musu gyvenimo kelias ir susideda is tokiu pasirinkimu ir daugiau ar maziau ryztingu zingsniu einant link tikslo….

    • grumlinas parašė:
      2013/06/10 08:15

      Drastiški sprendimai vs. švelnūs sprendimai? Niekad nežinai, kaip gi geriau iš tikrųjų, nes ir vidinis balsas kai kada tik pataria, bet toli gražu nevisai įsitikinusiu tonu 😉