Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie krizę

Geg 24th, 2013 by

Internetuose radau frazę, turbūt geriausiai apibūdinančią tikros krizės esmę:
Tikroji krizė ateina tuomet, kai vietoje kriterijaus „skanu-neskanu“ pradedamas taikyti kriterijus „valgoma-nevalgoma“.
Čia aš apie tai, kad per Jevronjūz pastoviai rodo vargšus jaunuolius, kurie baigė savo universitetus ir niekaip negali rasti darbo: visokie media specialistai, dizaineriai, manageriai, kalbininkai ir pan. Nebuvo nė vieno inžinieriaus, jei ką. Ir nė vienas neturi planų važiuoti kaiman skinti apelsinų, kaip kad mūsų emigrantai. Jaunuoliai nori dirbti tik pagal specialybę. Nesu prieš darbą pagal specialybę, tačiau ją renkantis visuomet reikia galvoti, ką darysi po to, kai baigsi mokslus. Nes vienas dalykas yra plasnoti sparneliais, o kitas – vaikščioti žeme.

Posted in mintys

18 Responses to “Apie krizę”

  1. scania parašė:
    2013/05/24 07:02

    Nesupratau posakio apie neskanu nevalgoma. Galima paprastesniais žodžiais kaimiečiui? 😉

  2. Taškas parašė:
    2013/05/24 09:26

    O daug inžinierių ar buhalterių tenka matyti pastarųjų dešimtmečių filmuose/serijaluose?
    Juk ten plasnoja tik dizaineriai, modistai, scenaristai, media, o iš žeme vaikščiojančių- geriausiu atveju architektai 🙂
    Prieš kelis metus pavežėjau tris mergikes, tik ką instojusias in KTU. Dvi iš jų buvo būsimos CHEMIJOS DIZAINERĖS. Gal per dantį mane traukė, nors nepanašu, bet apie specialybę pasakyti nieko ničnieko negalėjo. Tad nei pritarė, nei nuginčijo MANO spėjimo, jog pvz. gal automobilio vairo apdailos plastiko cheminę sudėtį dizainins.

    Šįmet dar geriau- pavežiau SOCIALINĖS POLITIKOS magistrantę iš VVU. Labai miglotai apie specialybę, būsimą taikytiną darbo vietą ji kalbėjo, nors šiaip panikė išsilavinusi, net labai …

    • scania parašė:
      2013/05/24 11:25

      Nu joo, kai visa žiniasklaida garbina verslininkus ir dainorėlius, o dirbančius vadina varguoliais, kai dizainas siejamas su sėkme, o be aukštojo visi runkeliai… Naivu tikėtis kito rezultato.
      Be to, spėju, univerams ruošti cheminius dizainerius pigiau, negu inžinierius, o pelnas tas pats.

    • grumlinas parašė:
      2013/05/24 12:10

      Chemijos dizainerė… blemba… subingalvystės apoteozė 😉

  3. Voldemaras parašė:
    2013/05/24 10:17

    Gruzijoje ,mokykloje mokytojas klausinėja vaikus kuom kieno tėtis dirba:
    -Mano tėtis direktorius,-sako vienas mokinys.
    -Labai gerai,-sako mokytojas.
    -O mano tėtis bazės vedėjas,-sako kitas.
    -O mano….
    -O mano…

    O Kaco tyli…
    Mokytojas klausia- na berniuk, O tavo tėtis kuom dirba?
    -Mano tėtis inžinierius…
    Visa klasė – HA HA HA,- kad pradės juoktis…
    -Tylos mokiniai,-subarė mokytojas,-negražu iš svetimo nelaimės juoktis…
    (Sovietinis folkloras)

    • grumlinas parašė:
      2013/05/24 12:11

      Yep, buvo toks liūdnas anekdotas, kuris ir atspindėjo tai, kuo sovietams baigėsi direktorių beigi valytojų priešpastatymas tiems, kurie dirba ir kuria

      • Taškas parašė:
        2013/05/24 13:59

        Taigi, kad tų sovietinžinierių , kaip ir darbo vietų buvo prikepta per daug. Inžinierius (pranc. ingénieur, iš lot. ingenium ‘gebėjimas, išradingumas’)

        Nors hegemonais buvo proletarai, faktiškai gi būtent išradingieji, tik parteigenose 🙁
        Tikrų inžinierių gyvenime teko sutikt gal keletą tik. O kodėl VISI inženErinis ir dabar nebaišku. DABAR bado akis, kodėl ne Vilniaus statybos inžinierių institutas 😉

  4. Rytis I parašė:
    2013/05/24 18:29

    Nu va, tai dabar po laiko pasirodys, kad jokio kriziaus nebuvo (ar iš bado kas numiro, gal praleidau?), – o tik eilinis erzelis pasitvarkyt kažkam reikaliukus bei labiau nutriosint mokesčiais. Turbūt kiekviena kataklizma visuomenėje kažkam tik dar geresni postai arba didesni pelnai…

    • grumlinas parašė:
      2013/05/24 19:03

      Krizė apnuogino tai, kuo mums baisu patikėti – mes, kaip visuomenė, gyvenome ne pagal pajamas dėl politikierių noro įtikti elektoratui (liežuvis neapsiverčia tos minios pavadinti rinkėjais) ir dabar priėjome liepto galą. Bet tai vėlgi dar nėra kapiecas, nes nemaža likusio pasaulio dalis gyvena dar blogiau be krizės nei mes prie kriziaus