Kai mūsų familiją galutinai užkniso lietuviškas pavasaržiemis, atėjo laikas vykti atostogauti į Ispaniją, Maljorką, Alcúdia miestelį. Planavome šią kelionę dar pernai ir ne veltui. Su brangiausiąja visų pirma nuskridome į Londoną, o iš ten su dukra į Las Palmas, iš kur taksi mus nuvežė per visą salą į viešbutį Roc Bocaccio, esantį Platja d’Alcúdia – tai Alcúdia dalis/priemiestis. Ten praleidome visą savaitę ir kadangi buvome nutarę tik ilsėtis, tai paėmėm variantą „viskas įskaičiuota“, todėl tingėjome iki visiško nusitingėjimo. Tiesa, porąkart buvome nuvykę į Alcúdia senamiestį, bet apie tai bus atskiras reportažas.
O pakolkas kupeta fotkių iš pačios Platja d’Alcúdia. Viešbučiu likome labai patenkinti – jau jį renkantis, atsiliepimuose buvo rašoma, kad jame daugiausia ilsisi vokiečių ir ispanų pensininkai, kas automatiškai reiškia ramybę, gerą maistą ir normalų aptarnavimą. Tiesa, mums būnant, ten buvo ir aibė sportininkų (dviratininkia ir kanojininkai) komandų, tačiau juos tematydavom tik per pusryčius-pietus-vakarienę, bo kitu laiku jie labai rimtai treniravosi.
Pats Platja d’Alcúdia priemiestis nieko ypatingo – kvadratiniu-lizdiniu būdu išdėstytos gatvės, prakasti keli kanalai su permestais venecijietiško tipo kuprotais tiltais, ištisi kvartalai viešbučių ir vilų plius servisas (parduotuvės-restoranai). Kadangi dar buvo ne sezono metas, tai didžioji dalis visos tos infrastruktūros dar net neveikė – toks pusiau negyvas miestas. Ir tik baigiantis savaitei prasidėjo kažkoks tvarkymas ir atsidarė kai kurie prekybcentriai.
Šiaip labai ramu, gatvėse eismas neintensyvus, vairuotojai labai ramūs ir mandagūs, ispanai neįkyrūs, vienžo – atostogos liuks. jei vyksim ten dar kartą – reiks biškį pasiblaškyti po apylinkes.
A propos – kadangi „viskas buvo įskaičiuota“, tai po trejeto dienų supratau, kad diržas pradeda taruktis 😉 Teko sumažinti apetitus ir išvažiuojant diržas vėl pailgėjo 😀