Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie Černiachovskį ir kitus balvonus

Vas 24th, 2013 by

Rašiau vieno savo įrašo komentaruose apie tai, kad pats sau atsisiunčiau SMSą su dvie žodžiais: „Makdonaldas“ ir „cerniachovskis“. Čia man, bemaumojant makdonaldainį in Wilno, kilo minčių porai įrašų, tai pasižymėjau, kad nepamirščiau. Apie Makdonaldą gal kada vėliau, o dabar apie Černiachovskį.
Kodėl kilo tokia mintis? Tiesiog atvažiavęs in Wilno į garsųjį išvalgyto kewšinio lukšto nevertą blogerių susitikimą su ponia Birute, pasistačiau awto požeminiame parkinge po Černiachovskio, ops, Ožeškienės-ar-kaip-ji-ten-dabar-vadinasi aikšte. Parkingas tikrai gėris, nereikia sukti galvos, kur pasistatyti awto be rizikos gauti baudą, bo Wilno pasidarė nebe-awto-parkingabilus 🙁

Iš vaikystės-paauglystės-studentystės laikų prisimenu aikštėj stovėjusią impozantišką sovietų armijos generolo I.Černiachovskio statulą ir jos papėdėje buvusį generolo antkapį. Tiesą pasakius, nei man, nei nė vienam normaliam žmogui tas paminklas jokių jausmų nekėlė. Pozityvių – prie ko čia mums tas generolas, ne lietuvis gi?; negatyvių – irgi jokių – nu stovi, nemaišo ir tiek. Aišku, dabar jau įtariama, kad generolas, buvęs Visarionyčiaus numylėtiniu, žuvo gana toli nuo fronto linijos toli gražu ne nuo vokiečių patrankos sviedinio, o apšaudytas jo už aplamdytą generolo awtomobilį jo paties ar jo nurodymu nušauto sovietų tanko vado įgulos, bet pakolkas visa tai neišviešinta. Anyway, stovi balvonas ir tiek. Yra skveras miesto centre, prižiūrėtas, suoliukai, veikiantys požeminiai tualetai, pastatyti dar lenkmečiu vietoje lenkų nugriautos pravoslavų koplyčios, pastatytos dar prie caro atminti 1861-63m.m. sukilimo numalšinimą. Taip kad griovimas-nuvertimas nėra unikalus vien post-sovietinio mąstymo reliktas, kai skubama užtrinti savo praeitį, lyg ji nuo to pagražėtų.
O gerazzz, kokia ilga įžanga gavosi, o tikėjausi pora sakinių apsieiti, beveik nebeliko ką ir berašyti 😉 Taigi, Černiachovskio palaikų iškėlimas+paminklo nukėlimas man kažkaip asocijuojasi ir kontrastuojasi su bronzinio kario epopėja Taline, kai prosovietiški ura-patreotai sukėlė riaušes miesto centre tipo gindami iš ten iškeliamus karių kapus ir paminklą sovietiniam kariui. Lietuva kažkaip sugebėjo susitarti su generolo palikuonimis ir viskas įvyko civilizuotai. Na o dabar po aikšte turime požeminį parkingą, o aikštėje – Kudirką. Vienžo, pilna harmonija tarp praktinio ir estetinio-patriotinio vyksmo.
Ta pačia intencija, jau baigdamas kapoti bulvikes, prisiminiau ir garsiąją Žaliojo tilto balvonų eopoėją. Tiesą pasakius, esu už personifikuotų sovietmečio laikų paminklų a la Leninas-Stalinas-Kapsukas-Melnikaitė-ir-panašūs iškėlįmą į Grūto parką. Ten lai stovi, smalsuoliai gali apžiūrėti. Aišku, man žvengą kelia tai, kad vietoje nuverstų paminklų iki šiol nieko nepastatyta, bet juk ne veltui sakoma: „ломать – не строить“, t.y. sugriauti sugebam greit, o va sukurti mums einasi žymiai sunkiau. Šiaip tas griovimo fenomenas vėlgi nėra unikalus tik mums – ir sovietmečiu užteko vadinamojo buržuazinio palikimo naikinimo, tačiau ten komunistine ideologija reikalavo ištuštėjusią vietą (ir ne tik ją) užpildyti propagandiniais šedevrais. Tad ir buvo pristatyta visokių keturių pijokų ir panašių baisuoklių.
O va Žaliasis tiltas IMHO vistik turėtų išlaikyti savo balvonus. Nematau juose sovietinių veikėjų personifikacijos, o ir jie patys pakankamai priderinti prie paties tilto stilistikos. Sakyčiau, juos būtų galima nukelti tik tada, kai turėsime lygiavertį jų pakaitalą. Ir ne kokius šiknarankių susnargliuotus kreivus vamzdžius ar po tiltais pakabintus gigantiškus prezervartyvus – šitai dar strošniau negu soc-realizmas, – o tikrai kažką prasmingo. Nes pats tiltas reikalauja ne malevičiaus kvadratų, o kažko labiau klasikinio 😉 Na o tiems vienavingiams ultra-patreotiniams neo-bolševikams, kuriems knieti nagai dar ką nors nuversti, gali tik pasakyti:
Jeigu manote, kad nuvertus Žaliojo tilto balvonus, kitą rytą Lietuva prabus daug geresnė – nė velnio! Neprabus ji geresnė po balvonų nugriovimo, nes iki šiol, kiek matau, griovimu niekas nebuvo pastatyta. Tik atkaklia kūryba, kurios Lietuvoje tikrai yra, kad ir kaip tai nepatiktų kitiems vienavingiams „prie-ruso-geriau-buvo“. Keista, bet taip jau gaunasi – neapykanta gimdo tik neapykantą.
Tai va kokios mintys gali kilti kapojant makdonaldainius 😉

Posted in mintys

21 Responses to “Apie Černiachovskį ir kitus balvonus”

  1. VyneTu parašė:
    2013/02/24 09:09

    Gerazzz tekstas.
    Atskiras ačiū už „vienavingiams ultra-patreotiniams neo-bolševikams, kuriems knieti nagai dar ką nors nuversti“…
    Nuversti jie gali, mačiau, bet pastatyti – nebe.

    • VyneTu parašė:
      2013/02/24 09:23

      Pasiskubinau, paspausti…
      …Ir vienavingiams „prie ruso buvo geriau…“ – liuks!

      Puiki išvada, kurią aš jau seniai sau pasidariau ir todėl labai pritariu pačiam: labai teisinga konfrontacijos diagnozė – neapykanta gimdo tik neapykantą (O jei ją dar tinkamai skatinant -skaldyk ir valdyk ?!).

      • grumlinas parašė:
        2013/02/24 09:25

        Vienavingizmas (iš bet kurios pusės) yra didžiausia mūsų bėda 🙁

        • Taškas parašė:
          2013/02/24 11:18

          Turėjom tokį visažinį oponentą – Vingių Joną. Kai labai užknisavo savo komentarais, rašydavom- kaip kad sako vieno Vingio Jonas.
          Rezultatas stulbinantis, bet atbulas, deja.

  2. Voldemaras parašė:
    2013/02/24 09:30

    Savo laiku prancūzai irgi…sugriovė Bastiliją, o po to atsitokėjo- kam griauti jei po to reikės į tą vietą kažką statyti- taip ir po šiai dienai stovi Paryžiuje Lui XIV Rokoko stiliaus tiltas …ir niekam netrukdo…

  3. scania parašė:
    2013/02/24 11:01

    Kai statai politinius balvonus – reik tikėtis, kad pasikeitus politikai balvonai nebetiks.
    Kai statai menininkų balvonus – gali būti, kad balvonas tiks keletui politinių aplinkų; betgi mes turim per mažai pasirinkimo, o ir tarp jų didžioji daugumą ne tos polit sistemos.
    Lietuviškų dievų balvonai – dar blogiau, pagoniška-nekrikščioniška…
    Statyti karių balvonus? Gedimino prikaišioti vietoj visų nuimtų?
    Išvada: balvonų pakeitimas balvonais problemos visiškai neisšspręs, nėra tam jokių būdų!
    O meniškų skulptūrų pastatyti vietoje balvonų negalim dėl skulptorių nebuvimo. Juk neskaičiuosim gi balvonlipdžių skulptoriais?!! 😀

    • grumlinas parašė:
      2013/02/24 12:55

      Tai gerai būtų, kad bent balvonlipdžiai būtų. O tai tik šiknarankiai vamzdžių svarščikai tėra 🙁

      • scania parašė:
        2013/02/24 13:22

        nu jooo… tik kaina visų vienoda, nė kiek ne mažesnė 😀 Mokam kaip už skulptūras 😀 O kad neatsigodėtumėm netyčia yra tam miano krytikų, kurie pasikinkę žiurnalistus įtikinėja, kad šūdas tai irgi menas, tik plius natūralus 😀
        Štai ir turim paskutinius skulptorius antikoje, o dar civilizacija vadinamės 😀

        • Taškas parašė:
          2013/02/24 13:38

          Tarp reikalaujančių nuimti tas skulptūras, be abejo, yra tikrai išmanančių meną, taigi, suprantančių, kad jos meniškos ne tik to laikmečio supratimu, tik politiškai netinkančios.
          Skaitant jų komentarus norisi klausti- na, gerai, nuimam, perlydom ir ką vietoj jų statom? Juk galima sukurti/sukurpti keturias kompozicijas, vizualiai tinkančias to nelemto tilto architektūrai …

          • grumlinas parašė:
            2013/02/24 13:41

            Šiuo metu tokie dalykai neįmanomi, nes menininkai neturi žodžio, tik mIAnininkai

          • scania parašė:
            2013/02/24 17:00

            Įdomi mintis, vienok 😉 Nesakau, kad nėra išmanančių meną 😀 Tik sakau, kad paskutiniai šedevrai liko viduramžiuose 😀
            Išmanymas – na, ne tas pats, kaip galėjimas sukurti 😀

  4. robertas parašė:
    2013/02/24 15:13

    Tema aktuali, gaspadoriau – savo krašte ne pirmus metus „dirbu“ prie visokių paminklų ir antkapių. Ačiū Die vandalų pas mus nėra daug. Iš kitos pusės, visuomenės tolerancija skirtingų epochų simboliams rodo jos brandumą.
    O kas liečia Černiachovskį, tai kažkur skaičiau prisiminimus tankisto, kurio ekipažas apturėjo bėdų su girtu vadu ir jo palyda. Gerai, kad tankistai savi pakliuvo – pamokė asilą antpečiuotą.
    Kas nežino tos isorijos, pabandysiu trumpai atpasakot. Vadinas, kažkurią rugpūčio naktį, tiksliau paryčiais, už Vilniaus judėjo tankų T-34-85 kolona. Siauru keliu juos bandė aplenkti Černiachovskio opelis su dviem saugumiečių džipais. „Gaideliai“ važiavo iš linksmybių sostinėje, vadas buvo girtas ir piktas. Tankų kolona judėjo savo ritmu, tik vienas iš ekipažų važiavo kiek toliau nuo kelkraščio. Toks eismo trukdymas užkliuvo antpečiuotėms. Tankas buvo sustabdytas, įgula išlaipinta, vairuotojas viešai nušautas… Kadangi tankistai buvo narmalūs, po vairuotojo egzekucijos sėdo į tanką, pasivijo antpečiuotojus ir berods iš antro pabūklo šūvio paaiškino Černechovskiui, jog jis buvo neteisus.

  5. robertas parašė:
    2013/02/24 15:33

    Apie Černiachovskį rašiau iš atminties. Štai šaltinis apie tą „reikalą“:
    http://www.rudnikov.com/article.php?ELEMENT_ID=19961

    • Taškas parašė:
      2013/02/24 17:00

      Vargu ar kada bus paviešinti dokumentai apie Černiachovskio žūties aplinkybes. O tokie archyvuose yra be jokių abejonių- juk viso žuvo tik 4 generolai.
      Bet vėlgi, filmuke Černiachovskio duktė be užuominų kalba apie vienintelį sviedinį neapšaudomame kelyje ir Beriją.
      http://www.ruarchive.com/archives/6517

      Bet – kalba ir apie verkiančius, klūpančius, atsiprašinėjančius 1992 metais vilniečius, netgi lietuvius…

  6. Rytis I parašė:
    2013/02/24 17:25

    Jei anksčiau vėliau nugriaus (tai šiaip jau tikėtina, nes vos ne kiekvienos žymios datos minėjimo proga išlenda koks rėksnys šiuo klausimu), tai ilgai ilgai ten nieko nebus. Geras pavyzdys – Lukiškių aikštė. Du dešimtmečius vyksta „planavimas“, ir niekaip… Sunku įsivaizduoti, kuom mūsų funkcionieriai galvoja, bet štai ką sugalvojo ten sukišti:
    „…monumentalios skulptūrinės kompozicijos autoriai turi įkomponuoti užrašą „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Taip pat – užrašus, įvardinančius kovų už Lietuvos laisvę laikotarpius: „Senovės amžių laisvės kovos ir LDK gynyba (V-XVII a.)“, „Sukilimai prieš Rusijos okupaciją (1794 m.; 1831 m.; 1863m.)“ ir „Nepriklausomybės karas, Klaipėdos krašto sukilimas (1919 m.-1920 m.; 1923 m.)“ bei „Kova prieš sovietinę okupaciją (1941 m., 1944 m. -1953 m. -1969 m.; 1991 m.)“.
    Taip pat nurodoma, kad projekte turi būti integruota: ugnis (arba jos simbolinė išraiška); nacionalinis simbolis (-iai); nežinomo partizano kapas.“

    http://www.pilotas.lt/index.php/lt/kultura/item/2055-laisvės-inventorizacija/penktasis-konkursas-lukiškių-aikštėje-ramybės-nežada

    • grumlinas parašė:
      2013/02/24 17:43

      Paminklą Iljičiui nuverst reikėjo. Kaip ir dzeržinskius-kapsukus. Tik tai, kad mūsų kultūr-impotentai 20 metų nesugeba toje aikštėje ničnieko pastatyti, tik įrodo, kad kitur sovietinį palikimą derėtų palaikyti, kad taip nesimatytų visa mūsų valdžiauninkų dvasios ubagystė.

      • Taškas parašė:
        2013/02/24 20:29

        Geriau jau tik galvą prisukti kitą ir aikštė būtų likusi tokia retrovai faina…

        Va, tik kieno galvą – čia be revoliucjų neapsieitumėm 🙁