Apžiūrėjus Stounhendžą (tam užtrukome valandą) ir nusipirkę šokiųbeitokiųsuvenyrų, susiruošėme atgal. Autobusas sustoja ten, kur mus išleido, tačiau atgal grįžti anrame aukšte pirmoje eilėje nepavyko: mūsų vietas užėmė pora kažkokių eks-jugoslavų su kupeta vaikų. Nors paskui jie pasigailėjo savo naglumo 😉
Pakeliui iš atobuso lango apžiūrėjome netoli Stounhendžo supiltus milžiniškus pilkapius ir šoniniais keliukais pasukome atgal. Labai nustebino laukuose laisvai bevaikštinėjantys fazanai. Na, o paskui pasukome išvis į labaivingiuotąkeliuką, besileidžiantį į upės slėnį. Eks-jugoslavai, visą kelią pliurpę, nuščiuvo ir įsikibo į rankenas 😀 Laimei, nusileidimas nebuvo ypač ilgas, paskui keliukas tiesiog buvo siaurokas. Kol galų gale pasimatė Solsberio pakraščiai, bet apie Solsberį – kita istorija.

Fotkių nedaug – nemažą kelio dalį pralynojo smulkialietis 🙁