Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie giminystės santykius

Bir 14th, 2012 by

Kai keliesi pusę šešių ryto tam, kad nuvažiuotum iš Kauno į Zarasus sudalyvauti teismo byloje kaip ekspertas, ir po ilgo kankinančio posėdžio grįžti namo, telieka tik piktumas, kad broliai/seserys taip niaujasi ne dėl jų pačių užsidirbto, o paveldėto turto, ir jau porą metų net negali pažiūrėti vienas į kitą… Ir suvoki, kad turi stengtis pats nepakliūti į tokias situacijas…

Posted in mintys

7 Responses to “Apie giminystės santykius”

  1. vyr parašė:
    2012/06/14 22:07

    lazdos, terbos, tiurmos beigi po dieduko paveldėto namo, kurį paskiau užgula visi artimi giminės netsižadėk niekados. Nežinau kaip kam, bet panašaus pobūdžio trintį jau matau į vairiose giminės pusėse. Laimė iki teismų nedaėjo dar niekad, 3x tfu. Bet „negali pažiūrėti į kitą“ tai jau maždaug įsivaizduoju kaip tai atrodo 🙁

  2. Eimantas parašė:
    2012/06/14 23:30

    o kaip gali stengtis išvengti?

    • grumlinas parašė:
      2012/06/14 23:43

      Nežinau. Bandyti ieškoti kompromiso, nes toje byloje sprendimas įmanomas tik taikaus susitarimo būdu

    • scania parašė:
      2012/06/14 23:44

      Visai paprasta! 😀
      Spjoviau į visus „turtus“ ir ramu, tesidalina 😀

  3. pow parašė:
    2012/06/15 01:01

    taip, dalinimasis naikina giminę. O jei dar bando tai įgyti tie, kuriems niekaip nepriklauso tai išvis. Teko giminėj turėti tokią chebrytę, kur „užbūrė“ notarę ar ką ten, kad jiems dalis atitektų :)) Deja, nepavyko, nes kiti patikrino įstatymus.