Kažkodėl visi, kurie skundžiasi neteisingu pasauliu ir reikalauja, kad kažkas už juos jį sutvarkytų, nesusimąsto, kad galbūt reiktų pradėti nuo mažiausio. Nuo savęs. Kaip kad ąžuolas prasideda iš gilės.
10 Responses to “Apie giles”
-

-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija







…o gilė prasidėjo nuo ąžuolo, kuris prasidėjo nuo gilės, kurią subrandino ąžuolas… Etc. 🙂 Laikai dabar tokie, kad norint kažką pakeisti, reikalingi arba sisteminiai pokyčiai, arba didelės grupės žmonių ilgas, kryptingas darbas. Geru pavyzdžiu čia tiktų tolerastai… Ką gali pvz. vienas tolerastas? Nieko. O kai jų visa gauja, su atlapotomis kakarinėmis ir pilnomis kišenėmis babkių- žiū, įprasto pasaulio pamatai ir ima siūbuoti. Žodžiai įgauna kitas reikšmes, įvykiai- kitas prasmes, ir išvis viskas ima virsti aukštyn kojomis. O va vienas, ką begalvotum ir ką bedarytum- nieko nepakeisi netgi savame prūde… Gali nebent kiemą prasišluoti.
Su tolerastais tai geras pavyzdys, Analogia: http://youtu.be/csBZv_j2Rm4
Tikrai kad taip. Savo didžiausią trūkūmą paversti savo didžiausiu privalumu.
Duokit bet kokį pavyzdį – pažaiskim šaškėm be pralaimėjimo 😉
Didžiausias trūkumas -> didžiausias privalumas = marketingo viršūnė
Duok Dieve mums iki ąžuolo ir iki gilės tobulumo. Mes niekada jo nepasieksim. O vat spręsti jo egzistavimą prisiimam teisę męs. Jei reikalingas gerai, jei ne – blogai. Varna – paukštis kaip paukštis, bet jis mums nepatinka, vat lakštingala kas kita. Tai varnas auginam, o lakštingalas naikinam. Kodėl?
Kas sugalvojo vartotojišką gyvenimo būdą, be kurio mes neįsivaizduojame gyvenimo?
Mažai, bet teko susipažinti su indėnų gyvenimo būdu, lygtai ten buvo gyvenama kitaip, tausojo ir gamtą ir elgėsi kukliai. Neiššaudydavo visų bizonų, ką mes padarytume tuoj pat………
Indėnai kur kas išmintingesni, nei „civilizuotieji“ 🙂
Indėnai turėjo mažiau įnagių viskam niokoti, nei „civilizuotieji“, ir, atitinkamai,- mažiau laisvo laiko, kad visokių xujnių iš dyko buvimo prisigalvoti…
Ne tik indėnai. Mūsų baltų pagoniškoji kultūra, net jei atmestume religinį elementą, remiasi nepaprastai giliomis vertybėmis. Nors ir ten, pas indėnus, ir čia pas baltus, kultūrinį gylį, gyvenimo būdą ir santykį su gamta apibrėžia tikėjimas, jog visa gamtoje sukurta aukštesnių dievybių ir skirta žmogui naudotis laikinai GRĄŽINANT gamtai kas paimta.
Žodžiu, srutų laistymas laukuose, gamtos šiukšlinimas maišeliais ir gyvūnų fermos apskritai išeina net už labiausiai iškrypusio indėniško ar pagoniško tikėjimo ribų.
Civilizacija, blemba… 🙁
Užtai indėnus“civilzuotieji“ ir (beveik) išnaikino. Kartu su bizonais