Tęsiant pinapų galerijų temą, šiandien pristatomas vienas savotiškiausių XIXa. pabaigos – XXa. pradžios dailininkų, davęs pradžią Art Nouveau stiliui, Alphonse Mucha. Nemaža dalis jo kūrybos – įvairūs reklaminiai plakatai, atitinkantys pinapo stilių.
Pirmas jo šio stiliaus kūrinys – 1894ųjų Saros Bernardt teatrinis plakatas.
Nedidukė Alphonse Mucha plakatų galerija Flicker’yje.
This collection of vintage images is posted for entertainment and educational purposes. The original artists and/or the relevant corporate bodies retain the copyright.
Kažkokie nepinapiški pinapai… Va, ant amerikėnų lėktuvų fuzeliažų tai pinapai!
tamstele, Mucha dar nėra klasikinio pinapo meistras, tačiau jo įtaka pinapui didžiulė. ech, reikėjo pačiam VK perskaityti 😉
Art nuvo – lietuviškai, prancūziškai irgi kitaip rašosi, čia kokia kalba? arba jugendas, secesija.
Mucha – čekas. Iš Austro- Vengrijos imperijos, kas svarbu.
bandžiau lietuviškai, gavau pizd*, tai parašiau užsienietiškai ir net su nuoroda 😉 ačiū už atidų skaitymą 🙂
Gaila, kad secesijos (moderno, jugend stiliaus, art nouveau, Style iberty, Arts and Crafts) laikotarpis buvo toks trumpas. Bet derlingas – susiformavo savotiškas ir labai vežantis, beje itin humaniškas ir labai priartintas prie gamtos formų stilius ne tik vaizduojamuosiuose, bet ir taikomuosiuose menuose, dizaine, leidyboje, architektūroje. Tokios pavardės kaip Victor Horta, William Morris, John Ruskin, Charles Rennie Mackintos, Aubrey Berdsley, Tiffany, Gustav Klimt, Peter Behrens, Otto Wagner, Carlo Bugatti, Henry van de Velde, Henry Sauvage, Louis Bonnier, na ir galų gale Antonio Gaudi, manau, kažką sako…
Mucha – turbūt vienas ryškiausių Vienos mokyklos atstovų, ir vienas didžiausių romantikų…
Beje, gal pastebėjote, kad visi Fantasy mėgėjai vaizduodami elfus, nori ar nenori nukrypsta ir tiesiog paskęsta secesinėke stilistikoje – ypač tai gerai matosi „Žiedų valdove“ – visa elfų apranga, ginklai, ornamentika, papuošalai, atrodo kaip nušvilpti tiesiai iš Muchos paveikslų, nao elfų architektūra – fantastiniai Vienos mokyklos projektai 🙂
…fuuu… reikės keisti klaviatūrą… 🙂 labai daug klaidų privėliau „Style Liberty“, secesinėje… etc., bet, manau, paerskatysite.
Andu
panašu, kad buvai LABAI susijaudinęs 😉
ačiū už išsamų komentarą 🙂 šiaip galėtum kokį įrašą šia tema sukurpti, tinginiau tu 😉
Atvirai pasakius nelabai turiu laiko ir sveikatos – dabar kapstausi tarp maketavimo ir rašymo – tarp 1 Pasaulinio karo Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje ir žuvų gaudymo plūdine ir dugnine (gal kada išeis ruošiama nauja knyga)
aišššku, gaila 🙁
Sorry, bet secesijos pradininku laikomas tikrai ne Mucha. Pirmieji buvo Horta, Morisas… Alfonsas Mucha, beje, kaip ir Tiffany – vienas ryškiausių brandžios secesijos pavyzdžių.
Bent tiek iš meno istorijos kurso pamenu 🙂
Gražu… Labai panašu į G.Klimtą. Ne veltui abu – Art Nouveau atstovai. Ačiū už peną akims. 😉
prašom, bile tiko 🙂
Klimtas ir Mucha panašūs tik tiek, kad abu vaizdavo laaabai gražias moteris…
1995-ais Frankfurte teko matyti didžiulę Klimto, Šylės ir Kokoškos parodą – Klimto darbai buvo suvežti iš viso pasaulio muziejų ir privačių kolekcijų, manau, kad tai buvo pirmoji tokia jo darbų paroda, kur buvo eksponuojami praktiškai visi išlikę jo darbai nuo pat mokiniškų piešinukų, pirmųjų romantiškų saldžių „chaltūrėlių“ su elniais (superinis paveikslas biurgerio interjerui 😉 ). Mane vos ne valandai prikaustė mažytis eskizas Fedros kostiumui – kuklus siluetas pieštuku ir pora teptuko brūkštelėjimų auksu, tik tose vietose, kur turėtų būti Fedros papuošalai – diadema, auskarai, antaklis, apyrankės… Ir man staiga pasidarė dzin tos jo didžiulės vėlyvosios penkių metrų aukščio ryškios drobės prikvarkliuotos aukso ir kitokių kankaliukų…
Mucha daug santūresnis, lyriškesnis, gal net ir manieringesnis, dauguma jo darbų tai reklaminiai plakatai ir afišos gana stipriai suvaržyti užsakovo įgeidžių. Negalima lyginti – kur grafika, o kur tapyba… Tai beveik tas pat kaip ir lyginti Berdslio erotinius piešinukus su Tiffany šviestuvais ar Gaudi architektūra 🙂
hmmm, Klimtas, sakai…
atsiprašau, kad redaktorius.
čia prancūziškai turėjo būti:
art nuveau
išėjo pusiau itališkai, kas gali būti, tik tuomet jau arte nuova
http://en.wikipedia.org/wiki/Art_Nouveau
buvau pataisęs į tą Art Nouveau, bet pamiršau atnaujinti įrašą 😀