Feed on
Posts
Comments

Niekad nesistenk gerai pažinti žmonių, jei nenori nusivilti jais.

28 Responses to “Apie žmonių pažinimą”

  1. scania parašė:

    Savais reikia tikėti aklai, o ne bandyti pažinti – kas geruoju nesibaigia, kaip sakai 🙂

  2. pričkus parašė:

    Žmones galima skirstyti pagal įvairius požymius, kurie dažnai būna subjektyvūs. O va, yra žmonių, kuriais tiki, o yra žmonių, kuriais nori tikėti…

  3. kūkalis parašė:

    Γνωι Σεαυτον – pažink save, sakė senovės graikai.

    Kita vertus – žmogus nepažinus, tarsi nepabaigiamas svogūnas – lupk sluoksnį po sluoksnio gilinkis, ir vis tiek nepažinsi. Sluoknis – nuviliantis, kitas sluoksnis – viltingas. Gal kokiu sluoksniu nusivilsi, po juo glūdinčiais dar devyniais irgi, o jei nebus pabodę lupti – gal pažinus dešimtąjį sluoksnį – vėl sugrįš pasitikėjimas žmogumi. O, bet tačiau – gal kai kieno nuviliantys sluoksniai susicementavę ir nenulupami, tada nereikia stengtis pažinti 🙂

  4. pričkus parašė:

    O ar esam tikri, kad save pažįstam?

  5. anarchistas parašė:

    Froidas apie Nietsche yra pasakes – jis pazinojo save labjau, negu betkoks kitas, kada gyvenes zmogus. Save jei kiek ir pazistame, tai vejam minti salin, dangstomes ivaizdziais. Pazinus, ivaizdis isnyksta, tenka nusivilti.

  6. anarchistas parašė:

    Su savim kiekvienas kiekviena minute, vargu ar cia gali buti kas staigaus. Turejau omeny reakcija i kitus.

  7. pričkus parašė:

    Nustembame? Greičiau – susigėstame…

  8. anarchistas parašė:

    Taip, sita minti meginu „pramusti“ kiekvienoje bent kiek susijusioje temoje. Kokia musu biologine esme ir kur mes nusivysteme su visais zmogiskais isvedziojimais. Skiriasi tie du keliai, nenuostabu, kad retkarciais konfliktas iskyla.

  9. anarchistas parašė:

    Kokios zmogaus prigimtines savybes – fiziniai poreikiai, nerimas, baime, sielvartas, rupesti, gailestis, meile.

  10. anarchistas parašė:

    Visuomeneje zmogus programuotas – tautiskas, religiskas, siekiantis – turintis statusa, sukaupes zinias, turta. Tai igyjamos savybes. Kitus gi zmogus vertina butent pagal situos kriterijus. Nietzsche – „negana kalbeti ta pacia kalba norint suprasti kita, reikia buti suformuotam toje pacioje aplinkoje“ Neissemiama terpe konfliktams, nusivylimams. Reiktu gal prisiminti pakantuma. Dar pagalvojau, Ziklioriu neseniai graziai aprasei. O pagrindine jo teze buvo – vairuok taip, kad nepakeistum kitu vairuotoju vaziavimo rezimo. Nei pridesi, nei atimsi. Ar netiktu gyvenime?

    • grumlinas parašė:

      Hmmm… sąvoką „suprasti“ galima kiek suminkštinti, pakeičiant sąvoka „priimti“. Tada nereikia tos pačios aplinkos susiformavimui, tačiau būtinas tos aplinkos pažinimas. Čia aš apie save.
      Kaslink Žiklioriaus – taip, vaisruodamas iki šiol tebesivadovauju ta jo nuostata. Kažkiek ir gyvenime 😉

  11. anarchistas parašė:

    Priimti – cia ir gludi klaidos esme. Priimdamas priimi kitu sukaupta patyrima. „Esu krikscionis, reiskia neesu musulmonas“. Zinojimas be supratimo yra tik pluostas sablonu, kuriuos galima glausti prie dabar. Nauja leme zmones, kogero be isimties, buvo suprasti veliau.

    • grumlinas parašė:

      Sakai, kiekvienas turi išmokti ugnį įskelti? Ar ratą išrasti? Priimant reikia suvokti, ką priimi, ir atskirti „gėrį“ nuo „blogio“. O po to vystyti tai, ką priėmei, ir tai pereis į supratimą. Nes kitaip užstrigsi pradinėje supratimo klasėje. Bent jau dauguma iš žmonių.

  12. anarchistas parašė:

    Ne, nesakau. Materijos pasaulyje paprasciau-vienas isradimas skatina kita.
    Dvasiniame netvarka. Apsikarste zmonija protezais, prisigalvojo visokiu minties stimuliatoriu, ir vistiek netapo laimingesne uz protevius.
    „Gerio – blogio“ metodas veikia bent pora tukstantmeciu, nieko neisprende.
    Buti tobulam savo srityje – palaima, bet, pavydes menkesni, neivertins nesuprantantys.