Niekad nesistenk gerai pažinti žmonių, jei nenori nusivilti jais.
28 Responses to “Apie žmonių pažinimą”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Savais reikia tikėti aklai, o ne bandyti pažinti – kas geruoju nesibaigia, kaip sakai 🙂
va-va… nežinai – tai ir širdies neskauda
Žmones galima skirstyti pagal įvairius požymius, kurie dažnai būna subjektyvūs. O va, yra žmonių, kuriais tiki, o yra žmonių, kuriais nori tikėti…
viskas. kas pažinu, yra subjektyvu…
Γνωι Σεαυτον – pažink save, sakė senovės graikai.
Kita vertus – žmogus nepažinus, tarsi nepabaigiamas svogūnas – lupk sluoksnį po sluoksnio gilinkis, ir vis tiek nepažinsi. Sluoknis – nuviliantis, kitas sluoksnis – viltingas. Gal kokiu sluoksniu nusivilsi, po juo glūdinčiais dar devyniais irgi, o jei nebus pabodę lupti – gal pažinus dešimtąjį sluoksnį – vėl sugrįš pasitikėjimas žmogumi. O, bet tačiau – gal kai kieno nuviliantys sluoksniai susicementavę ir nenulupami, tada nereikia stengtis pažinti 🙂
labai įdomi teorija su tuo svogūnu
Tai kad ta svogūninė teorija labai sena, maniau, seniai visiems žinoma 🙂 Net ir labai teisinga, sakyčiau 😉
O ar esam tikri, kad save pažįstam?
mjooo… o juk teisybė…
Froidas apie Nietsche yra pasakes – jis pazinojo save labjau, negu betkoks kitas, kada gyvenes zmogus. Save jei kiek ir pazistame, tai vejam minti salin, dangstomes ivaizdziais. Pazinus, ivaizdis isnyksta, tenka nusivilti.
Atsisukome į save ir nustėrome?
Su savim kiekvienas kiekviena minute, vargu ar cia gali buti kas staigaus. Turejau omeny reakcija i kitus.
Kodėl? Kai kada mes pasielgiame taip, kad patys nustembame
Tiksliai! Oho, kaip save nustebinau, kai supratau, kad metu rūkyti! 😆
va-va 😀
@scania
Vačia, tai STiprus reikalas!. . 🙂
Nustembame? Greičiau – susigėstame…
Gerai, jei taip…
Taip, sita minti meginu „pramusti“ kiekvienoje bent kiek susijusioje temoje. Kokia musu biologine esme ir kur mes nusivysteme su visais zmogiskais isvedziojimais. Skiriasi tie du keliai, nenuostabu, kad retkarciais konfliktas iskyla.
Nu, konkrečiau apie tuos du kelius
Kokios zmogaus prigimtines savybes – fiziniai poreikiai, nerimas, baime, sielvartas, rupesti, gailestis, meile.
Ko gero taip – visa kita gal greičiau kombinacijos
Visuomeneje zmogus programuotas – tautiskas, religiskas, siekiantis – turintis statusa, sukaupes zinias, turta. Tai igyjamos savybes. Kitus gi zmogus vertina butent pagal situos kriterijus. Nietzsche – „negana kalbeti ta pacia kalba norint suprasti kita, reikia buti suformuotam toje pacioje aplinkoje“ Neissemiama terpe konfliktams, nusivylimams. Reiktu gal prisiminti pakantuma. Dar pagalvojau, Ziklioriu neseniai graziai aprasei. O pagrindine jo teze buvo – vairuok taip, kad nepakeistum kitu vairuotoju vaziavimo rezimo. Nei pridesi, nei atimsi. Ar netiktu gyvenime?
Hmmm… sąvoką „suprasti“ galima kiek suminkštinti, pakeičiant sąvoka „priimti“. Tada nereikia tos pačios aplinkos susiformavimui, tačiau būtinas tos aplinkos pažinimas. Čia aš apie save.
Kaslink Žiklioriaus – taip, vaisruodamas iki šiol tebesivadovauju ta jo nuostata. Kažkiek ir gyvenime 😉
Priimti – cia ir gludi klaidos esme. Priimdamas priimi kitu sukaupta patyrima. „Esu krikscionis, reiskia neesu musulmonas“. Zinojimas be supratimo yra tik pluostas sablonu, kuriuos galima glausti prie dabar. Nauja leme zmones, kogero be isimties, buvo suprasti veliau.
Sakai, kiekvienas turi išmokti ugnį įskelti? Ar ratą išrasti? Priimant reikia suvokti, ką priimi, ir atskirti „gėrį“ nuo „blogio“. O po to vystyti tai, ką priėmei, ir tai pereis į supratimą. Nes kitaip užstrigsi pradinėje supratimo klasėje. Bent jau dauguma iš žmonių.
Ne, nesakau. Materijos pasaulyje paprasciau-vienas isradimas skatina kita.
Dvasiniame netvarka. Apsikarste zmonija protezais, prisigalvojo visokiu minties stimuliatoriu, ir vistiek netapo laimingesne uz protevius.
„Gerio – blogio“ metodas veikia bent pora tukstantmeciu, nieko neisprende.
Buti tobulam savo srityje – palaima, bet, pavydes menkesni, neivertins nesuprantantys.
Tai koks konkretus pakitimų planas?