Feed on
Posts
Comments

Tai, kas vyksta pasaulyje, mums gali nepatikti, tačiau tai nieko nekeičia – tai vyksta ir tiek.

16 Responses to “Iš mano „Mažosios raudonosios knygelės“”

  1. scania parašė:

    Yra būdas – užtenka nežinoti 🙂

    • grumlinas parašė:

      Ką aš dabar dažnai ir darau 😉

    • vdooo parašė:

      Greičiausiai, kad viskas nepatinka ne „pasauliui“. Guodžia tai, jog visų išderintų sistemų pusiausvyra atsistato natūraliai, belieka suprasti kokie dėsniai tai sutvarko.

      scania: Nežinoti to, ką žinai yra niekis, palyginus su tuo, kad žinai, ko nežinai! 🙂

      • grumlinas parašė:

        Pusiausvyra atsistato, jei pašalinamas destabilizatorius

        • vdooo parašė:

          Kaip teorema lema 😀 Pusiausvyrą galima atstatyti ne tik pašalinus disbalansuojantį destabilizatorių, bet ir atsvėrus priešingybe 😉
          Patiko šis Raudonosios knygelės įrašas. Taikliai pastebėta. Perfrazavus, jei pasaulis destabilizuoja, tai destabilizuoja ne save, o tą, kuriam tai nepatinka 😀 Paradoksas čia – atsvaros disbalansui reik ieškot ne „pasaulyje“!

          • grumlinas parašė:

            Atsvėrimas priešingybe? Išeitis, kai nesiryžtame pašalinti destabilizatoriaus

            • vdooo parašė:

              Kalbant apie dalykus kuriems neturime įtakos, tai destabilizatoriaus nepašalinsi, bet vis viena erzins pats faktas. Jei kalbėt, kad „valdžia bloga“ tai tuom nešalinamas „destabilizatorius“ netgi atvirkščiai! Tam suteikiamos emocijos, ginčų energija, gal net kumščiai ir „bloga valdžia“ dar labiau ima erzinti, nes stiprėja – atitinkamai ir artimi žmonės prisitaiko surasdami bendrą temą pokalbiui palaikyti 🙂 Bet kokiu atveju tą „destabilizatorių“ žmogus pats išsirenka iš eilės kitų.

      • scania parašė:

        Tik taip ir laikom stogą nečiuožiantį – jei tik žinom, ko nežinot 🙂
        O jei nežinom, ką žinot – tai „durna galva – kojom pakūta“ 🙂

        • grumlinas parašė:

          Žinoti, ko nežinoti – žinojimo viršūnė 😉

          • scania parašė:

            O kaip tą pasiekti? Ogi sužinoti per daug, pamatyti, kaip niekam nerūpi tavo žinojimas ir … išmesti lauk balastą 🙂

            • grumlinas parašė:

              Arba pajusti tą ribą, ties kuria suvoki, jog nėra prasmės kažką sužinoti, nes tai nepadarys tavęs laimingesniu. Pvz, durnadėžės smaksojimas suteiks tau info, kad kokios Hilton Paris krušimosi videojuosta pateko į internetus, bet ar tau nuo to šilta/šalta?

            • vdooo parašė:

              🙂 kai giliniesi į savo darbą, po kiek laiko supranti, kad: oi, kaip daug dar nežinai!

  2. grumlinas parašė:

    -> vdooo – na, paskutiniu metu ant mū9sų valdžios aš dedu ilgą, du minty, tad tas destabilizatorius lieka už mano susinervinimo ribų 😉
    O kaslink gilinimosi į darbą – taip, kuo daugiau dirbi, tuo mažiau žinai 😉

  3. scania parašė:

    Vyrai, pažiūrėjau ką kalbam ir po kokiu įrašu 😀
    Juk visi ir kreipiam dėmesį, ir piktinamės 😆
    Bet dar labiau mėgstam gražiai sudėtas mintis 😉

    • vdooo parašė:

      😉 …Dėkui Grumlinui – čia vienintelė vieta kur visas mintis galima surikiuoti, kad kiekvienas net ima pats sau patikti! 😀

    • grumlinas parašė:

      Gražiai sudėtos mintys yra gražu 🙂