Feed on
Posts
Comments

Dipsis. 1999-2011



O kad nebūtų taip liūdna

12 Responses to “Dipsis. 1999-2011”

  1. Gintaras parašė:

    Užuojauta… Pats turiu maždaug tokio pat amžiaus katę. Per tokį laikotarpį spėji taip stipriai prisirišti. Vis dažniau pagalvoju, kad artėja jos laikas… Paradoksas, tačiau dabar stengiuosi skirti daugiau dėmesio, nei anksčiau, t.y. stengiuosi „jausti ir išgyventi“ akimirkas, kol jos dar yra…

    • grumlinas parašė:

      Ačiū. Kai paimi į bėdą pakliuvusį niekam nereikalingą gyvūnėlį ir po to jis tampa tikru šeimos nariu tokiam ilgam laikui – skirtis skaudu.

  2. Njaa parašė:

    Gaudo dabar riebias peles amžinosios medžioklės plotuose, ir laka iš pieno upelių…

    • grumlinas parašė:

      Tikimės, kad taip. Nes kasdien vis didinamas nuskausminančių kiekis nebuvo išeitis… 🙁

  3. lolka parašė:

    užjaučiu 🙁

  4. Giedrė parašė:

    Aš irgi užjaučiu. Neturėję keturkojo šeimos nario, ypač taip ilgai, nesupras, kodėl jo išėjimas būna skaudus. Aš irgi turėjau katiną, kuris išėjo į amžinosios medžioklės plotus po -niolikos kartu praleistų metų, per mano gimtadienį. Dabar turiu kitą, o apie ankstesnį tiesiog saugau malonius prisiminimus apie kartu praleistas dienas.

    • grumlinas parašė:

      Ačiū. Paėmęs į namus mažąjį draugą, tampi „atsakingas už tuos, kuriuos prijaukinai“. Juolab, kad nuolatinis bendravimas iš tikrųjų leidžia suvokti, kad jie viską supranta ir moka pasakyti, tik be žodžių. Pvz, paskųsti, jei ko nors nedavei 😉

      • Giedrė parašė:

        Bet ar tikrai mes juos prijaukiname? Nekyla įtarimas, kad yra atvirkščiai? B
        eje, ar tai vienintelis keturkojis draugas? O gal jau jus prijaukino kitas mažius?
        Mus dabar prijaukino tokia pat katė, kaip šis gražuolis, užfiksuotas nuotraukoje. Neduokdie, grįžtam vėliau. Eina iš paskos ir barasi. 🙂

        • grumlinas parašė:

          Nea, dar liko senas nukvakęs mažas basetėlis, besveriantis kokius 40kg… 😉
          Kaslink šeimininkų dresūros – mūsiškiai puikiai įsisavino šitą meną – pvz, Dipsis per balkoną išleisti laukan prašydavo tik mane, nes aš išleisddavau, o brangiausioji – nea.
          Kitą mažių jau siūlė 😉 Bet mes pakolkas pass keliems metams. Nuo 1993iųjų ištisas žvėrynas 😉

  5. Buka parašė:

    Kai pagalvoji, geriau pirmiau augintinis, negu pirmiau šeimininkas – čia visai ne humoras, beje. Mano Sekretorei penkiolika metų, serga, bet dar vis antibiotikais palaikau. O Kaukolytė labai panaši į Dipsį…

    • grumlinas parašė:

      Kelis paskutinius mėnesius tik ant vis didinamos nuskausminamųjų dozės laikėsi. Mes irgi laikėmės, kol kumščio dydžio auglys tarp menčių apėmė stuburą ir kraujagysles… 🙁