Feed on
Posts
Comments
«
»

Ketvirtadienio mintis apmąstymui

Bir 16th, 2011 by

Prisiminiau kažkur girdėtą/skaitytą faktą, kad vidutinis Antrojo pasaulinio karo laikų anglų sunkiųjų bombonešių ekipažų narių amžius buvo 22 metai. Reiškia, buvau vyresnių, buvo jaunesnių. Na, kaslink vyresnių, tai aišku – pilotai ar šturmanai. O kaslink jaunesnių – borto šauliai. 18mečiai vaikinukai, iš kulkosvydžių bandantys numušti juos puolančius vokiečių nakintuvus…
Net nupurto pagalvojus, kad 18kos aš dar buvau nelabai rimtas…
O mintis susigeneravo tai tokia: karas paverčia žmones suaugusiais, net neleidęs jiems subręsti.

Posted in mintys

7 Responses to “Ketvirtadienio mintis apmąstymui”

  1. Taškas parašė:
    2011/06/16 09:57

    Man atrodo, jog nūnai daugėja užaugusių, bet nesuaugusių.
    Ir atvirkščiai – suaugusių, bet neužaugusių.

  2. scania parašė:
    2011/06/16 12:28

    E. M. Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“ kaip tik apie tai.
    Kartais matau tokių žmonių – be jaunystės ar be vaikystės. Lyg ir nieko baisaus, bet kraupoka. Šiek tiek.

  3. Minis parašė:
    2011/06/16 19:17

    Ar teisingai supratau, kad tavo mintis reiskia jog buti suaugusiu yra suprasti savo laikinuma siame pasaulyje bei suprasti, kad dazniausiai niekaip negali itakoti ir istempti paciam skirto laiko. Nes manau, kad butent tai suprato tie 18-meciai kare.

    Scania, tikrai „Vakaru fronet nieko naujo“ apie ta pati knyga.

    • grumlinas parašė:
      2011/06/16 23:06

      Dėl tavo pateikto suaugumo apibrėžimo – taip, ir tas yra. Tiesiog gal mano mintis buvo paprastesnė – augi sau, sulauki 18kos, bet dar nesijauti subrendęs (juk ne veltui užsienyje brandos amžius 21 mtai), o tave pašaukia į kariuomenę ir tu staiga turi daryti tai, kas netgi ne viiems suaugusiems lengva, t.y. kariauti ir žudyti. Tu subręsti, bet ne taikos metu ir ne taikiam gyvenimui, o karui – ne veltui yra ta sąvoka „pararastoji karta“.
      Maždaug taip