Feed on
Posts
Comments

Kažkaip esame įpratęs, kad savaitgalis skirtas geram laiko praleidimui. Na, gal kai kada tenka padirbėti, jei per savaitę kažko nepadarei, bet šiaip viskas yra smagu. O va man šįkart teko pasivažinėti į Ukmergę ir netoli esančius Lyduokius. Neteko juose dar būti, o geriau ir būtų netekę. Palaidojome ex-grupioką, kurio gyvenimo pabaigą galima būtų apibrėžti laikraštine įvykio fraze: „tamsiu paros metu ėjo kelkraščiu ir buvo partrenktas per greitai važiavusio automobilio“. Buvo vyriausias grupėje, jau baigęs mūsų profilio mokslus technikume, dirbęs gamyboje, tad labai daug pagelbėjo mums, žaliems tik-tik iš po abitūros. Nebėra. Liko tik suvokimas to, kad gyvenimas yra toks trapus, kad reikia tikrai skubėti gyventi, nes jis staiga gali baigtis. Tokia liūdnamintė…
Na, o prie teigiamesnių dalykų – reikės būtinai aplankyti tuos Lyduokius šiltesniu metų laiku. Labai įdomi bažnyčia, kapinėse įdomus kažkokių dvarininkų kapas, netoli yra dvaras. Tykštelėjau porą kadrų mobiliuku, bet tai daugiau užuomina į tai, ką galima pamatyti

Comments are closed.