Feed on
Posts
Comments

Ausytės

7 Responses to “Ausytės”

  1. Valentina parašė:

    Net nesupratau iš pradžių, kaip tas žvėris čia susisuko taip 🙂 Ek, tie katininių šeimos atstovai…

  2. Minis parašė:

    Man tai sita nuotrauka be rysio. Vel turbut idejai tik sau prisimint ka tuo metu galvojai ar jautei. Ypac berysio tas virbas einantis per virsutine ausi. Pacios ausys tik siaip sau kazkas tarp visokiu gelezu.

    • scania parašė:

      Nenori – nevalgyk 😀

      • grumlinas parašė:

        -> scania – +1 😉

      • Minis parašė:

        Nori pasakyt, kad jei nepatinka galiu nevalgyt. Bet juk esu lietuvis todel turetum tiketis, kad nevalgydamas bambesiu kaip truksta to ar ano. Cia ne poziuris, bet prigimtis 🙂

    • grumlinas parašė:

      -> Minis – šiaip nuotraukos pagal prigimtį skirstomos viso labo į dvi rūšis:
      1. komercinės ir
      2. „dėl dūšios“ („tik sau“)
      Visa kita (tipo „o aš tai darau mIAną“) yra fignia ir bla-bla. Todėl esi teisus, rašydamas, jog aš fotografuoju „tik sau prisimint“. Iš tikrųjų aš fotografuoju „čia ir dabar“ būtent dėl savęs. Kitiems tai gali tikti-nepatikti, bet tai jau nebe mano, o jų požiūris (kurio aš niekad nekomentuoju).
      Kaslink virbo per viršutinę ausį – nelabai narve miegančiam tigrui eina paaiškinti, jog jis labai jau nefotogeniškai guli 😉
      Na, o jei nori gilios filosofinės minties, tai tos tikros geležys ir tikras tigras simbolizuoja žmogaus ir gamtos santykį, kai žmogus, regis, tą gamtą sutvardė, bet užtenka neatsargaus jo poelgio – ir gamtai jis tėra patiekalas 😉