Nufirfinta iš Rokiškio


Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos
Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis
Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas
Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos
Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume
Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Categories: mintys

22 Comments

Eimantas · 2010/10/05 at 00:02

Xix, jau kelintoj vietoj šitą matau tekstą, gerai sudėtas, visa kita, bet kažkodėl kyla asociacija su AA – ‘Sveiki, mano vardas Petras…’ ir tt 🙂

    grumlinas · 2010/10/05 at 00:30

    -> Eimantas – why not? 🙂

Minis · 2010/10/05 at 05:44

Klyksmas tyruose. Isejus i placius internetinius vandenis islieka noras nenuskesti, tai prisimetoma visokiu a la gelbejimosi ratu 🙂 Bet jei toks noras but pripazintam, kam skelbti savo tokius vertingus straipsnius uz dyka internete viesai ? Gal geriau kokiam laikrasty ir uz pinigus, tada gal daugiau demesio zmones skirs i varda, nick’a ar avatar’a prie straipsnio 🙂

    grumlinas · 2010/10/05 at 08:36

    -> Minis – burbėjimas ir Amerikoje tebelieka nacionalinė lietuvių savybė 😉 Matyti, kad pats ničnieko nesupratai apie pačią idėją

      Minis · 2010/10/05 at 14:58

      burbejimas nera nacionaline savybe, tai bendrazmogiskas gyvenimo budas. Ne nesupratau, prasau paaiskinti.

        grumlinas · 2010/10/05 at 15:14

        -> Minis – na, lietuviams burbėti daugiau nei pasaulinis vidurkis įgimta IMHO 😉
        Ko nesupratai? Pvz, žvelgdamas į tavo blog’ą aš matau žmogų, kuris daro geras nuotraukas, bet jas sugadina mažyčiais formatais. Tokio dydžio fotkės buvo gal ir nieko prieš 15 metų, kai displėjai buvo 640×480 ar netgi 1024×768, bet ne šiandien. Kodėl jis taip daro? Jį kadaise iš esmės apvogė, tad dabar jis saugosi nuo vagystės tuo, kad gadina savo kūrinius. Savo kūrybą jis laiko INFORMACIJA, už kurią turėtų būti atlyginta, tad ją bando apsaugoti. Ar verta taip daryti? Nežinau, nes aš darau kitaip, t.y. iš esmės nesuku galvos dėl į pasaulį paleistų kūrinių, nes jie tapo ŽINIOMIS, kurios yra nemokamos. Aišku, man smagu pamatyti nuorodą į mano blog’ą, todėl aš prisidėjau prie Rokiškio inicijuotos akcijos. Rokiškio idėja man patiko, tad aš jį palaikau tokiu man nieko nekainuojančiu būdu. Ar tai padės mano kūrybos „fondogrąžai“? Nežinau, bet tikiuosi, kad galbūt.
        Kiekvieno valia prisijungti prie vienos ar kitos bendruomenės. Arba prie nesijungti prie jokios.

          Minis · 2010/10/06 at 04:53

          Graziai zodziais zongliruojate ponas 😉 ypac idomu kas priskiriama informacijai kas zinioms 🙂
          Pats Rokiskis turi uzsidejes didziuli © zenkliuka savo puslapio apacioje. Matyt supranta, kad tai nieko nereiskia neteisingai mastanciam individui, todel galvoja, kad toks pagraudenimas gali tam paciam neteisingai mastanciam individui ateiti i doros kelia 🙂 . Bet kaip visada Tu teisus – nori prisijungi, nori ne – beveik kaip ir visi tolerastiski atsakymai i visus klausimus. Bet as cia vel bambet pradejau … sorry. Eisiu gal kokia informacija paskelbsiu … 🙂

            grumlinas · 2010/10/06 at 07:48

            -> Minis – matai, tas (c)Rokiškis (kaip ir (c)grumlinas ar (c)Minis) tėra perdimas į vandenį, nes neturi jokios juridinės galios. Nėra tokio fizinio ar juridinio asmens kaip Rokiškis, tad jis ir negali turėti jokių nuosavybęs teisių. Tas (c) yra mūsų pačių pasižaidimas ir tutštybės pasitenkinimas 😉 Savo laiku ir aš kaliau tą (c)grumlinas, kol suvokiau, kad jis nieko nekeičia. Nebent rašyčiau (c)Gintaras Rumšas – tada jau galėčiau teisme ginti savo teises.
            Kaslink žinių ir informacijos – tiesiog nematau geresnio apibūdinimo tam, kad informacijos srityje atskirti nemokamus dalykus nuo mokamų: pvz, Niutono dėsniai negali būti su (c), o va D.Britanijos žemėlapiai yra (c)Crown copyright.

              Minis · 2010/10/06 at 13:33

              Toks pats perdimas yra ir si deklaracija, tik dar garsesnis.

Viltė · 2010/10/05 at 09:59

Labas rytas 🙂
Pritariu pilnai šiai deklaracijai, nes jos tekstas – kaip ir rašo šis autorius – kiekvieno blogerio kasdienybė..
Į blogerius žiūrima kažkaip iš aukšto, kaip į nemokamai dirbančius durnelius, bet.. kita vertus, noriai naudojamasi jų sukurta medžiaga, ir dažnai tikrai iškraipoma – keičiami pavadinimai, išimama nepatikusi teksto dalis, arba apskritai tik pasinaudojama tekstu kaip pagrindu „savo“ straipsniui.. Teko su tuo susidurti.
Pasijunti nejaukiai, nes tavo saviraiška priimama kaip „nesugebančio savęs parduoti“ nevykėlio veikla… 🙁
O kas, jei iš tiesų norima pasidalinti nemokamai, iš širdies? Ir norima nedaug – jei tuo naudojamasi, tai tik nurodyti šaltinį ir neiškraipyti.
Labai daug dabar „gudručių“, kurie tik surenka į savo tinklapį blogerių straipsnius ir vadina tai „kūryba“..
Aš nieko prieš, tik nereikia žeminti kuriančių žmonių. Parašyti straipsnį ar atrasti įdomių nuorodų – taip pat yra darbas..
Todėl suprantu, apie ką šis tekstas ir pilnai pritariu. Dėkui, grumlinai, kad pasidalinai 🙂 , nes tylėti nereikia, nes betylint įžūlūs labai greitai ant pečių atsisėda, ir dar tyčiojasi.

scania · 2010/10/05 at 15:27

Tiesiog niekas iki šiol nepasakė taip aiškiai ir tiksliai, kaip Rokiškis.
Todėl ir pritariam, kad ir patys taip manom, tik viešai nesuformulavom 😀

Blogerio deklaracija « Rokiškis · 2010/10/05 at 00:09

[…] http://www.grumlinas.lt/?p=19215 Share/Bookmark blogai, blogerio deklaracija, blogorama, blogosfera, internetas […]

Prie Blogerio deklaracijos prisijungiu, bet mano nuotraukų nevokite · 2010/10/05 at 21:38

[…] Grumlinas […]

Blogerio deklaracija « Pelytė Smailytė, knyga vaikams · 2010/11/18 at 23:35

[…] Grumlinas […]

Comments are closed.

Related Posts

mintys

Apie religijas

Radau kažkur kažkada internetuose: Budizmas – mintis. Pagonybė – jausmas. Islamas – valia. Protestantizmas – darbas. Judaizmas – pareiga. Katalikybė – paprotys. Ateizmas – išskaičiavimas. Stačiatikybė – likimas.

mintys

Apie žmonių tipus

Žvelgiant į internetus: Vieni žmonės ritina pasaulį, kiti gi bėga greta ir kudakuoja: „Kur ritasi šis pasaulis?!“

mintys

Apie žmones

Kažkur iš internetų: Žmonės – kaip tie augalai: mažai vandens – džiūsta; perdaug vandens – pūna.