Feed on
Posts
Comments

Mane vis stebina, kad tiek daug žmonių naudoja tiek daug savo energijos ir resursų visokiems simboliams įsigyti, pamiršdami, kad visų svarbiausia yra funkcionalumas

27 Responses to “Antradienio mintis apmąstymui”

  1. Taškas parašė:

    Nu, jo – ir tai rašo CITROENistas. 🙂 Iš tiesų – savoj aky ir rąsto nepamatom 🙁

    • grumlinas parašė:

      -> Taškas – xe-xe-xe 😉

    • scania parašė:

      Hmm, citroenas kaip tik grynas funkcionalumas už mažus pinigus. Bent jau savo kaip pirkau – mokėjau pusė audi kainos ir gavau du merso komfortus, pusė bmw apetito ir pusantro golfo patikimumo 😀
      Grynas išskaičiavimas, brol 😉

      • Andu parašė:

        Patvirtinu 🙂 Ir su giliu liūdesiu pranešu, kad mano ištikimasis rosinantas Sraigius atšventęs savo 20-metį garbingai baigė savo dienas dr. Alvydo klinikoje – taps donoru. Deja, penkto citroeno nebus, nes dabartinės skarbonkės niekada neprilygs Žoržetkai, Obeliksui, Traktoriksui ir Sraigiui…

        • scania parašė:

          Užjaučiu, nuoširdžiai…
          Pritariu irgi nuoširdžiai! 🙂
          Brač, jei turėčiau pinigų, kiek jų neturiu, užsakyčiau restauruotą BX 1.9 trd 1985… 😀
          Va ten tai funkcionalumas be jokių etikečių 😀 Net prietaisų skydelis toks, koks yra, o ne „kaip kitų“ 😀

          • Andu parašė:

            85-ais dar buvo ne tik su būgniniu spidometru… Buvo ir „kosminis“ variantas, buvo ir 200 egz. 4×4 serija…

        • grumlinas parašė:

          -> Andu – tai ant kokio rosinanto dabar?

          • Andu parašė:

            dabar daug jų turiu: Bugatti, Wawa, Vagabond, Reebook 🙂 Dar nežinau. Pridaviau eilinę knygą, laukiu pinigų. Žinau, kad tai bus ne Audi, VW, BMW ar koks panašus tautowežimis… Bet dyzelis 🙂

  2. xminde parašė:

    Buvo Kaune Hanzos dienos, joje mugė… Liaudies meistrams ne tai, kad krizė, bet visiškas pypiecas… nors daug produkcijos tikrai funkcionali.

    • grumlinas parašė:

      -> xminde – kai prasideda daiktų mIAninimas, kad įtikti pirkėjui – daiktai gražėja, bet tolsta nuo savo pradinės paskirties ir funkcionalumo

      • Njaa parašė:

        Gali daiktas būti ir tobulai funkcionalus, bet jei žmogus nemoka tuo funkciolaumu pasinaudoti (ar net nežino, kam, po galais, tai gali būti reikalinga), ir perka tik dėl vaizdo… ar apskritai pats nežino, kodėl perka…. Nu čia aš ta pačia amatininkų tema. 🙂

        O šiaip, gražiausias daiktas tas, kuris nuolat naudojamas pagal paskirtį, vat. 🙂

      • Andu parašė:

        Prisiminęs savo amatą, pasikartosiu: гламур – это представление быдла о красоте….

    • Taškas parašė:

      O „pypiecas“, kas per žodis? Nuo 3,14 ?

  3. xminde parašė:

    „pypiecas“, tai gražesnė „3,14zdiecas“ garsinė versija 😉

  4. liuka parašė:

    ne „pypecas“- siandien Hansa dienos ryt balbieriskio kermosius.tie patys veidai jau daug metu.o kiek zinau-cia tik centai .visa pelno“gretinele“ is uzsienio ateina.

  5. liuka parašė:

    cia turbut Grumlinas turejo omeny „langus“ ir „obuolius“?

  6. liuka parašė:

    kaip rasiau anksciau“ BMW -tik vokietijoj BMW“
    -> Grumlinas – sakyciau ne kultu o fetishu. nes kultui paklustama ir jis dievinamas.o fetishas -jo liguistai trokstama.

  7. Minis parašė:

    Masciau ties Tavo sia mintim kuri laika ir galvoju, kad funcionalumas turbut nera pats svarbiausias dalykas, ka zmones siekia tureti. Nors zinoma, gal as neteisingai suprantu paties minti. Yra tiek daug daiktu, kuriu utilitarine verte nuline, bet jie baisiai brangus. Jei funcionalumas butu esme tai mes gal vazinetume vezimais su varikliais – transporto funcija butu patenkinta, variklio funcionalumas taip pat butu isnaudotas, o amortizatoriu patogumas tai tik prabanga (cia toks grubus pavyzdys). Is kitos puses jei ziuret placiau i visokius simbolius, tai religiniai simboliai turbut yra patys paklausiausi, nors funcionalumas (ziurint is kurios puses ziuret) arba nulinis arba kazkoks yra nors nepamatuojamas. Is trecios puses eidamas i knygyna perki knyga pilna visokiu simboliu, kurie yra ivairaus lygio – nuo raidziu, paveiksliuku ar nuotrauku iki simboliniu ideju. Net jei nesurandi kiekvienam simboliui funcionalios ir ilgalaikes paskirties, vis tiek perki. Vienzo, manau, kad funcionalumas svarbus, bet gal nera visada lemiamas veiksnys isigyjant kazka.

    • grumlinas parašė:

      -> Minis – pats mažumėlę nepagavai minčiaus.
      Labai geras pastebėjimas „Yra tiek daug daiktu, kuriu utilitarine verte nuline, bet jie baisiai brangus.“ – tai va apie juos dalinai ir kalba eina. Bet ne vien apie juos. Nes paties pastaba apie vežimą ne visai correct – skirkime objektų klases/kategorijas. Jei jau apie vežimą kalba eina: norint pervežti krovinius/keleivius sausai ir patogiai, būtinas koks nors stogas ant vežimo (ar kėbulas). Jis nėra prabanga,, jis yra funkcionalus. Sakykime meistars A gamina stogus gerai, meistras B – prastai. Perkame iš meistro A, ania? – nes jis užtikrina efektyvesnį funkcionalumą. Tarkime meistrai C ir D savo vienodos kokybės kėbulus išpaišo iš esmės vienodai gražiais raštais, bet meistras D yra „Karaliaus Rūmų Karietų Tiekėjas“, tad jo kėbulai brangesni, bo jis tsakant yra artesnis aukštuomenei (ar geriau jai moka šiknon lįsti, bet ne apie tai kalba eina). Tai va klausimas, ar tikrai tikslinga pirkti iš meistro D brangiau, jei kokybė ir išvaizda analogiška, t.y. funkcionalumas sutampa? Fetišizmo fenomenas, anot kolegos liukos

      Kaslink religijos – religija tau suteikia funkcionalumą, užtikrindama tavo sielos priežiūrą aka support’ą. Ir taip yra tol, kol tiki. Priešingu atveju reikėtų pasitikrinti psichiką, nes tikėjimo dėl-visa-ko nebūna.

      Kaslink knygų – knygos nėra simbolių rinkinys, o žinių/informacijos šaltinis. Jų pirkimas tuo atveju, kai „net jei nesurandi kiekvienam simboliui funcionalios ir ilgalaikes paskirties“ – yra glupstva ir knygos fetišizavimas