Feed on
Posts
Comments
«
»

Pirmadienio mintis apmąstymui

Bal 19th, 2010 by

Gyvenk! Vienintelis dalykas, kurį tu pasiimi su savimi išeidamas – patirtis

Posted in mintys

12 Responses to “Pirmadienio mintis apmąstymui”

  1. robertas parašė:
    2010/04/19 08:26

    Arba kaip sakė sufijai, vertę turi tik tai, kas tau lieka po laivo katastrofos – tavo Gyvenimas .

    • grumlinas parašė:
      2010/04/19 08:53

      -> robertas – jei visas islamas būtų kaip kad siūlo sufijai – jis tikrai būtų taikos religija

  2. Taškas parašė:
    2010/04/19 10:53

    Vargu ar patirtis anapus vertinga. Čia reikia kito žodžio- apie tai, kas tavyje.

  3. Njaa parašė:
    2010/04/19 14:42

    Mhm, gyvenk, ba kai už tave pradės gyventi kiti, bus… kaka. 🙂
    Patirties nepasiimsi. Duokdie, kad spėtum bentr dalį jos kam nors perduoti.

    Sakiau, rašysiu testamente, kad mane pakastų su visais blizgučiais, dzvangaliukais ir kitais buitiniais rakandais. Raik ateities archeleliogam duot darbo. 🙂

    • grumlinas parašė:
      2010/04/19 18:03

      -> Njaa – kunigaikštiene nori būti? 😉

      • Njaa parašė:
        2010/04/19 22:36

        Ai, o kam man, aš ir taip daba turtingesnė už daugumą šūstrų ponių – turiu daug stiklinių karolių ir nerealių šamotinių puodų. 🙂

  4. Eimantas parašė:
    2010/04/19 16:13

    Va tai ir liūdniausia. Visą gyvenimą mokais, žinias kaupi, o kažkada padedi šaukštą – ir visa tai perniek.

    • grumlinas parašė:
      2010/04/19 18:02

      -> Eimantas – nu pesimistiškai kažkaip… negi visai nesimokyti, jei viskas perniek po šaukšto padėjimo? 😉

      • Eimantas parašė:
        2010/04/19 21:57

        Mokytis. Ir būtinai žinias perduot toliau. Kažkada perskaičiau tokią knygutę ‘Amžinoji šviesa’, fantastika, iš PFAF, tokio ruso Gromovo berods. Praleidžiant visą scenarijų, idėja paprasta – po mirties patenki į kitą pasaulį. Panašų į mūsiškį, tiesa, su keliais ribojimais, kurie vėl, nėr labai esminiai. Esminis vienas – gyvenimas kainuoja. Per vieną dieną tu visad netenki vieno, sakykim, cento. Į rojų/pragarą tu patenki su visai nemaža suma, kuri diena iš dienos mąžta. Gauni pinigus tu tada, kai kas nors iš gyvųjų tave prisimena. Jei esi, pvz, rašytojas – ir dar populiarus – šlovė šiam pasauly tau garantuoja amžinybę kitam; jei nieko po savęs nepalikai – tavęs irgi greit neliks. Suvisam. Žodžiu, visai rekomenduočiau permesti, pora neblogų vakarų garantuoti.

        • grumlinas parašė:
          2010/04/20 07:49

          -> Eimantas – gerai kad priminei – esu tą knygą irgi kažkada skaitęs, idėja irgi sušiurpino savo keistumu