Feed on
Posts
Comments

Tokia mintis atėjo į galvą, perskaičius Ado rekomenduotą Monikos Bončkutės straipsnį „Nori privatumo? Išmesk kompiuterį, iš kurio monitoriaus jus stebi ,,Didysis brolis““.
Tiesą pasakius, privatumo problema virtualiame pasaulyje yra balansavimas tarp to, ką mes norime pasakyti, ir tarp to, ką mes galime pasakyti. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso tų svarstyklių pusiausvyra. Aišku, galimas totalus bandymas atsiriboti nuo virtualiojo pasaulio, bet kurio galo tada mes lendame į tą virtualų pasaulį? Kažkokia informacija vistiek taps vieša, svarbu turbūt tik tai, kad jos paviešinimas nepakenktų mūsų pačių ineteresams. Aišku, galima pastoviai nutylėti diskutuojamais aktualiais klausimais, bet vėlgi – kurio galo tada mes lendame į tą virtualų pasaulį? Galų gale yra pažiūrų ir informacijos laisvė, nors ją kuo toliau, tuo labiau stengiasi apriboti įvairios struktūros. Tai ir valstybinės institucijos, cenzūruojančios kai kuriuos joms nemalonius dalykus, ir religinės-partinės-grupinės organizacijos, siekiančios atimti iš oponentų galimybę reikšti savo alternatyvias pažiūras, ir tarptautinės monopolijos, stebinčios savo ekonominių interesų „pažeidimus“. Vienžo, internautas kai kada atsiduria vargšo triušio, į kurį pikiruoja bent keli ereliai, vietoje. Ir tada lieka tik du būdai išlikti – arba turėti saugų urvelį pasislėpti, arba tikėtis, kad tie ereliai susidurs 😉

6 Responses to “Visi nori į rojų, bet niekas nenori mirti”

  1. MariukasM parašė:

    Kadaise, kai dar buvo noro daugiau rašyti apie privatumą, buvau pasiūlęs tokį principą: tai ko nenorėtum garsiai išrėkti viešoje vietoje užlipęs ant bačkos, nekišk į virtualią erdvę, nes tai vienas ir tas pats.

  2. grumlinas parašė:

    Yep, su ta bačka tai teisybė. Ir iš viso – kuo aukščiau beždžionė lipa, tuo labiau plika šikna matosi 😉

  3. scania parašė:

    Sunku šiais laikais anonimams… 😀

  4. grumlinas parašė:

    Nu kad ir tie anonimai skirtingi būna – vieni tik neviešina asmeninės informacijos, o kiti yra pilni OnAnimai 😉

  5. Lapinas parašė:

    Iš pradžių aš tinklaraštį rašiau anonimiškai… po to supratau kad nebenoriu būti anonimas, dabar vėl noriu būt anonimas 😀 Ale jau niekur nepabėgsi 😀

  6. scania parašė:

    Na, reikia galvoti, ką sakyti, tiek virtualybėje, tiek realybėje. Reikia žinoti ir kam sakyti 🙂
    Užvis geriausia žinoti, ko nesakyti 😀
    Ar tai reiškia, kad negalima perduoti minties? 😉 Protingas žmogus supras iš menkos užuominos, net iš nutylėjimo. Kuo labiau seks, tuo labiau maskuosimės. Tarybinių laikų mokykla – viena iš rimtesnių tokiems atvejams 🙂