…yra tik netinkamas apsirengimas. Šią išmintį prisiminiau, kai mudu su mažuoju basetėliu vakar išėjome priešnaktinio pasivaikščiojimo. Dar vakare, grįžus namo, buvo ankstyvas pavasaris/vėlyvas ruduo (pasirinkti labiau patinkantį), o dabar vėl parslinko žiema. Balta-balta, sninga, basetėlis prunkščia. Apsukom ratuką, palikome mudviejų pėdsakus istorijoje – net nufotkinau atminčiai.
O šįryt vėl karštaimylimandarbelin apsnigtais kaimo keliukais slidinėjau. Tik va bent kažkaip pasiruošęs morališkai, nes vakar važiuoju, viskas ok, tik ant vieno staigaus posūkio Kibiruxo užpakalis „pabėgo“ virš pusmetrio į šoną. Suvaldžiau, o paskui jau atsargiau važiavau. Plikledukas, tsakant – atrodo, kelias viso labo drėgnas, o jis padengtas plonyčiu besiformuojančiu leduku – stabteli-slysteli. Darbe budintis pasakė, kad vienas iš mūsų kieme laikančių awto matė, kaip netolimame žiede smagiai važiavusi awdzi-bulka apsisiuko tris kartus… Žiema, gerbiamieji, žiema…
Iš kelių paskutinių įrašų tik eilinį kartą pasitvirtinu savo nepakrutinamą nuomonę: basetėliai ( ir kitoks panašus rekvizitas ) tik apsunkina tingų ir malonumų kupiną gyvenimą, nes nori/nenori tenka ir leduku paslidinėti, ir pasirinkimo laisvė „niekur neiti“ išjungiama 🙂
Kaip sako rusai:gruody netiketai uzgriuvo ziema 🙂
-› Juodulys – jooo, basetėlis yra it svarmuo prie kojos. Ale ką jau padarysi, jei jis yra šeimos naras 😉
-› Ikaras – У нас зимы не бывает, у нас зима случается (mūsuose žiemos nebūna, mūsuose žiema nutinka)
Aaa! Duokit greitai musu tolerastu koki telefona ar emaila 🙂
vakare visas pusnis prie namų išbraidžiojau kaip smagu tiek matyt pusnių 😀 tikiuosi niekas nematė 😀
Labai graži nuotrauka!
Ačiū, stengiausi 🙂