Na va, šįryt pasitikrinau, ar tebemoku važiuoti kaimo keliais. Iš Kauno išvažiuoti nereikėjo, nes komunalininkai, kurie nuoširdžiai tiki, jog Lietuva yra kažkur netoli ekvatoriaus, iki šiol matyt šoko būsenoje nustebę žiūri į iškritusį sniegą. Puiku, kai gatvės padengtos suvažinėto sniego sluoksniu – visi važiuoja tokie susikaupę ir atsargūs, šustriakų nematyti (turbūt jau vakar ant platformų buvo išvežti remontuotis), vienžo – tikras žiemos važiavimas. -14C kaip nekaip.
O dujai, kai oras žemiau -10C, yra gajdzys – nu nifiguški nenori gražiai persijungti iš benzo į dujas – traukos nėra, ant mažų apsukų kratosi ir gęsta 🙁 Plius įtariu, kad dujų filtriukas matyt jau užsiteršęs, tad pakolkas teks baką benzino prisipilti, kol nuvažiuosiu filtriuką pasikeisti pas meistrus. Vienžo, žiema išryškina awto priežiūros trūkumus ir spiria šiknon apsileidėliams 😉 Kaip bendradarbė sakė – autobusai šįryt kaip niekad pilni žmonių – matyt, dar ne visi akumuliatorius pasikeitė 😀
Ai, tiesa – taigi prasidėjo ilgiausių naktų metas, kai tamsa apsupa žmogų siauriausiu žiedu. Keliesi tamsoje, guliesi tamsoje, tad tamsios mintys galvoje ir kaupiasi. Na nieko, Saulėgrįža jau čia pat 🙂
Vilniuje ir vakar, ir širyt šustriakų buvo matyt, nors jų ir mažuma. Šiaip nuo kitų eismo dalyvių laikausi 10 metrų atstumu, bet nuo tokių tai ir 50 šiandien-vakar laikiausi. Kažkaip nervai nelaiko matyti, kaip bičas užpakaliu zulina, arba zigzagais slidinėja.