DĖMESIO! Tolimesnį įrašą draudžiama skaityti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos valdininkams, jų šeimų nariams ir šiaip asmenims, manantiems, kad keli žmonės turi teisę kaitalioti lietuvių kalbą pagal savo įgeidžius vien todėl kad jie uzurpavo sau šitą teisę. Pažeidusiems šį reikalavimą kelsiu bylą dėl moralinės kompensacijos 😉
Kažkaip virtualiai gavau virtualion kupron už lietuvių kalbos neišmanymą. Kolega Mantas iš aukšto atskaitė moralą blog’eriams-negeriečiams, tfu, tinklaraštininkams-blogiečiams už prastą lietuvių kalbą jų blog’uose, oops, tinklaraščiuose. Šiaip gal ir nieko pamatyti savo paties klaidas, kurių dalis daroma sąmoningai, kad mane atpažinti būtų lengviau 😉 Paskui dar kažkoks onanimas studentas išvadino liaudies priešu lietuvių kalbos nemylinčiu ir jos nesuprantančiu žmogumi. Na bet man, kaip ne kartą rusakalbiuose blog’uose gavusiam į dantis už lietuvišką nacionalizmą, pavyko pergyventi ir šią liūdną žinią 😉
Tiesą pasakius, mane visada stebina eskimai, kurie visada net nepaprašyti yra pasiryžę paaiškinti Pusiaujo Afrikos gyventojams, kaip elgtis baisių karščių metu 😉
Kada čia beganydamas prieš miegą mūsų mažąjį basetėlį susimąsčiau, kaip čia su ta mūsų lietuvių kalba gaunasi man konkrečiai ir visam pasauliui bendrai. Vienžo, toks totalus problemos apmąstymas.
Apie save galiu pasakyti, jog į mūsų lietuvių kalbos gestapo VLKK valdininkų eilinius išmislus žiūriu tiek su tam tikru atsargumu, tiek su ironija, nes dar prisimenu studijų laikus, kai vietoje man mokykloje įskiepyto „rugpiūčio“ buvo įteisintas iki tol žiauriai baustinas „rugpjūtis“ – va tada mano tikėjimas jų giliu išmanymu ir profesionalumu susiūbavo, o kai jau Nepriklausomoje Lietuvoje vietoje nuo senų senovės, t.y. dar nuo tarpukario laikų, naudotos „Chorvatijos“ atsirado kažkokia kalkė nei tai nuo vokiškos „Kroatien’, nei tai nuo angliškos „Croatia“ – aš nebesijaučiu susaistytas lietuvių kalbos gestapo reikalavimų, nes niekad nežinai, ką jie ten eilinį kartą sugeneruos ir apskelbs, gąsdindami pragaro baisumais tiems, kurie vietoje „monitoriaus“ nesakys „vaizduoklis“.
Aš rašau taip, kaip kalbu kasdien, t.y. gyvai, tad mano kalboje yra visokių -izmų, kuriuos visi skaitantys, t.y. gyvenantys realiame pasaulyje, supranta. Bent jau aš taip tikiuosi. Jei kažkas kažko nesuprato – kreipkitės, išversiu į plastmasinę standartinę lietuvių kalbą. Manto pateiktuose įvairių rašytojų pavyzdžiuose yra klaidų, tik va man visuomet kyla klausimas – ar mes rašome savo malonumui, ar siekdami patenkinti lietuvių kalbos gestapininkų įgeidžius?
Čia prieiname prie turinio ir formos konflikto. Kiek taisyklinga lietuvių kalba, t.y. forma, varžo vidutinio bloger’io bendravimą, t.y. turinio perteikimą? Prisipažinkim prie širdies ranką pridėję – kasdieniname gyvenime juk nesame aldonai pupkiai, tobulai įvaldę lietuvių kalbą? Tad visokiems pamokslautojams galbūt vistik reikėtų suvokti, kad yra dvi lietuvių kalbos – literatūrinė ir šnekamoji, ką pripažįsta netgi lietuvių kalbos valdininkai. Vienas dalykas yra rašyti profesionalų straipsnį, kuris bus publikuojamas ir taps oficialiu šaltiniu, o visai kitas – zaunyti savo malonumui, kas bus užmiršta greičiau, neiu išgertas kavos puodelis. Skirtingi reikalavimai, o ir literatūrine taisyklinga kalba parašyti straipsniai yra negyvi. Informacija yra, o va autoriaus nesimato, teisingiau jis toks plokščiai taisyklingas 😉
Lietuviakalbame tinklaraštyne pastebėjau įdomią tendenciją – lietuvišką RIMTUMĄ. Retas kuris bloger’is rašo gyvai ir nuo dūšios, dauguma stengiasi generuoti kažką tokio rimto ir išliekančio amžiams. Na, gal ne amžiams, bet kokiam mėnesiui tai tikrai. Iki sekančio amžino įrašo. Forma čia tampa pagrindų pagrindu, turinys turi klusniai į ją atsigulti, kaip į kokį grabą. Gal todėl praktiškai pastoviai neskaitau beveik jokių profesionalių (ar pretenduojančių tokiais būti) lietuviškų blog’ų – man reikalingą informaciją lengva išsiguglinti, neapkraunant kasdieniniu smegenų džiovinimu. Kur kas įdomiau skaityti asmeninius įspūdžius, kas iš esmės ir yra pati tinklaraščio aka internetinio dienoraščio idėja. Tik ji dabar daugeliu atvejų transformavosi į pusiau profesionalius rašinius apie kažką RIMTO.
O man labiau patinka skaityti, kaip žmogus išėjo pasivaikščioti su šunim ir ką įdomaus pamatė. T.y., turinys. O kaip jis tą aprašys ir kiek gramatinių klaidų padarys – ne visada svarbu. Aišku, kai visą postą sudaro vienasilgassakinysbejokiųskiriamųjųženklųsudaugybegramatiniųklaidų – šūdas, ne postas, net aš tokių nemėgstu.
Ką aš čia dar norėjau pasakyti tokio protingo, kad pasaulį nustebinti? Ogi turbūt tai, kad atidžiau įsižiūrėjus, daug kur aplink pastebiu nuolatinį formos ir turinio konfliktą. Pasižiūrėkit kad ir kasdieninę durnadėžės programą – regis, programa formuoja tai, ką mes žiūrėsime, kas mums turėtų būti įdomu, o iš tikrųjų daugeliu atveju turime viso labo šūduką, įvyniotą į gražų popieriuką. Kuo mizernesnis turinys, tuo prašmatnesnė forma. Ir taip visur – politikoje, mene, prekyboje, pramogose…
Tai va, kokios mintys ateina, galvon, kai entuziastingi žmonės paaiškina, katruo pirštu nosį krapštyti, oopps, kad nosies krapštyti negalima. O jeigu krapštyti patinka?
Jei dar rašyboj reiktų kirčius dėliot, su naujais kalbininkų nurodymais būtų dar įdomiau. 🙂 Gegužė (mėnuo) su kirčiu ant pirmos „e“ man skamba bjauriai – aš turbūt neklystu, kad seniau mes kirčiavome kitaip?
Tiesa, sena patirtis – šalia manęs yra toks Vidzgirio miškas, senu dzūkišku pavadinimu. Vienu metu kalbininkai atkakliai bandė paversti Vidgiriu ir ilgą laiką pavadinimas visur buvo rašomas be „z“, kas niekaip neprigijo ir buvo tyliai numarinta. 🙂
Taip, mano mokykliniais laikais buvo gegUžė – gEgužė matyt atsirado kažkam panorus įsiamžinti istorijoje.
O su vietovardžiais tai išvis cirkas, nes kiek vietinių bobučių apklausi – tiek vietovardžių ir gausi. Bet, be abejo, valdininkas geriau išmano, kaip kas TURI vadintis, tfu, turi būti pavadintas plastmasinėje lietuvių kalboje 😉
Kai kalba praranda savo gyvumą ir sugebėjimą kurti naujus žodžius ar terminus, kurie atitinką laikmetį, ji tampa nepatrauklia priemone bendravimui. O tai tiesus kelias į mirtį, ir jokios represinės priemonės jos čia neišgelbės. O bandyti šiuolaikinius dalykus pavadinti prieštvaniniais, nors ir labai lietuviškais, terminais, reiškia dar labiau pagreitinti šia nemalonę kalbos vystymosi tendenciją.
O ar nebuvo senesniais laikais GEGUŽIS, dabar bandau prisiminti?
Tikrai nesikėsinu į turinį 🙂
Pagrindinis abiejų mano įrašų tikslas buvo informuoti apie nesąmoningai daromas klaidas, kurias ištaisius, turinys nenukentėtų. Taigi labiausiai man rūpi gramatikos klaidos, o ne „-izmai“ ir panašūs dalykai, be kurių Grumlino įrašai atrodytų sausi ir mažiau įdomūs 🙂
Jei jau apie gẽgužę prakalbom, tai kirčiavimas atrodo gana logiškas, jeigu pažiūrėtume į VLKK komentarą:
http://www.vlkk.lt/lit/1234
Mantai, tai pakomentuok Grumlino minėtus „rugpjūtį“ ir „Kroatiją“. Ar dar pridėčiau žodį „bjaurus“, nes mokykloj man liepdavo rašyt „biaurus“. 🙂
Adai, gal tegu tikri kalbininkai komentuoja. Mano laikais jau buvo kaip dabar. Nelabai galiu ką komentuoti 🙂
Tai visvien sulauksi laikų, kai paaiškės, kad tai, ką mokeisi – vienos klaidos. 🙂
-› MariukasM – jei mūsų lietuvių kalbos valdininkai sugebėtų sugalvoti lietuvišką žodį, apibūdinantį kokį nors naują įrenginį/procesą/reiškinį dar prieš jiems atsirandant – būtų puiku ir naudotume tuos žodžius. Deja, geriausiu atveju jie pabunda po kelių metų ir pamato, kad jau naudojamas tarptautinis žodis. Tada daromi bandymai kažką daryti „per jėgą“ ir skelbiama, kokia buka ta dabartinė visuomenė, nesuvokianti savo lietuviškų šaknų ir n niekaip neįvertinanti „skaitliaus“ vertingumo 😉
-› Adas – taip, atsimenu, kad buvo naudojamas ir „gegužis“, ir visai legaliai. Deja, panašu, kad jis žuvo lietuvių kalbos gestapo rūsiuose
-› Mantas – xe-xe-xe 😉 matai, kalbininkai kirčiuoja, o tauta juos [įrašyti kryptį ar vietą] siunčia. Prisimink tautos kirčiuojamus TrakUs, kuriuos beviltiškai bandoma paversti TrAkais 😉 O dėl gegužės – taip, yra galimybė kirčiuoti ir pagal 2 kirčiuotę, ale kad iš visų garsiaskylių liejasi tik 3b reikalavimas 😉 Panašiai su bIAbru, kuris visą laiką buvo bEbras
-› Adas – dėl Kroatijos – prieš keletą metų kalbininkų pasitarime in Wilno vietovardžių klausimais pastačiau tą klausimą ant briaunos. Pasirodo, lietuvių kalbos valdininkai turi kažkokį nusipelniusį nusenusį „specialistą“, kuriam meldžiasi kaipo gyvam dievui, tai jis ir pareiškė, kad taip buvo rašoma tarpukariu. Susnervyję kaip bIAbras, iš kurio atėmė skaniausią drebulę, institute pakėlėme lietuviškus tarpukario Europos žemelapius. Visur buvo CHORVATIJA. Na bet ką tu su idiotais, kuriam honoras neleidžia prisipažinti šūdą sumalus, padiskutuosi? Spjovėm, rašom ant savo leidžiamų žemėlapių su klaida (kitaip nubauduos), bet užtai kiekviename kalbinykų pasitarime vis užmetu klausimėlį 😉 Pyksta ant manęs jie kažkodėl 😉 Nors šiaip su kai kuriais iš jų visai normaliai eina bendrauti, kažkadaise mano pasiūlytą žodį „elektrukas“ vietoj „električkos“ akceptavo kaip tinkamą
O dėl kalbos mokėjimo – „Век живи – век учись, а все равно дураком помрешь“
Dar norėčiau, kad kalbininkai man paaiškintų tą žodi SOVIETŲ, kai nenaudojamas lietuviškas žodis TARYBŲ. Anoj temoj vienas man aiškino, kad SOVIET – tarptautinis žodis, man jis panašesnis į neišverstą rusišką.
-› Adas – „Sovietai“ iš tos pačios vietos, kaip ir „Kroatija“ – kai žmonės nelabai supranta reikalo esmę ir bando naudoti kalkę iš kitos kalbos, nors yra NUSISTOVĖJĘ lietuviški žodžiai. Tipiškas valdininko veiklosenos (kuri pakeičia galvoseną) atvejYs 😉
P.S. asmeniškai naudoju abu žodžius – „Tarybų“, kai rašau apie oficialius dalykus, pvz. „Tarybų Sąjunga“; „Sovietų“, kai noriu pridėti neigiamą ideologinį atspalvį, pvz. „sovietinis mąstymas“
Man vakarykštis Manto rašinėlis irgi sukėlė labai daug prieštaringų minčių.
O aš Mantui dedu viena karmos pliusą, nors minusų tame poste daug (per daug klaidų, per daug nuorodų (mes žinome kam jos skirtos), per daug pamoksliškas tekstas).
Bet šiaip jau aš galvoju, kad tokiais įrašais atkreipiamas dėmesys ne tik į blogų autorių kalbą, bet yra įdomu tiems kas domisi lietuvių kalba, toks gyvenimiškas pavyzdys ale vaizdelis.
Nemanau, kad reikia priimti visus kalbininkus siūlomus naujadarus, kurie labai labai „lietuviškumu“ dvelkia, tiesiog reikia įjungti savo kritišką vidinį mąstymą. Aš už lietuvių k., bet dažnai rašydamas nerandu taisyklingo lietuvių k. žodžio daiktui būsenai apibūdinti kaip torrent, twitter ir ect.
O dar labai off topic, dėl vaizduoklio tai su juo buvo taip. Svarstė galvojo mūsų kalbininkai nematytam kompiuterio daiktui vardą , mąstė svarstė ir susimąstė – vaizduoklį. Buvo svarstymų stadija, na o viena kompjuterių firmelė norėdama pasireklamuoti ėmė ir pradėjo vartoti tą vaizduoklį kaip marketingo triuką, nu o vėliau pradėjo ir apie tai rašyti laikraščiai – vaizduoklis, vaizduoklis, tai gerbiamiesiems vllk nariams susišvietė, kad visuomenė priėmė šį žodelį labai noriai ir išskėstom rankom. Taigi tokia istorija, bet visiem kurie sako pfff vaizduoklis, taigi nėra klaida skayti monitorius 🙂 Tad nėra ir ko putotis.
-› benamis – na, tas vaizduoklis mna tipiškas pavyzdys to, kaip NEreikia kurti naujadarų ten, kur jau yra nusistovėjusi terminija. Tad – esmi griešnas, ką ir besakyti – piktdžiugiškai panaudoju šitą lietuvių kalbos valdininkų kliurką kaip pavyzdį 😉
„Kompaktinė plokštelė“ – nu kaip man patinka dar viena plastmsinė gėlė!
Tai tas vaiduoklis vaizduoklis buvo sukurtas, dėl kalbininkų trumparegiškumo, bet kas nedaro klaidų?
Arba dar vienas pavyzdėlis skreitinukas, čia suprask pelė ar tuoch padas, nu su tokiais naujadarais, tai kažin kaip sužavėsi žmones…
Bet šiaip jau mūsų tą kalbą reikia puoselėti, bent minimaliai, bo šnenėkti pusiau angliškai pusiau rusiškai nelabai man norėtųsi.
skreitinukas – yra nešiojamas kompiuteris. Turiu savo gėdai pripažinti, kad pirmą kartą tą žodį išgirdusi nežinojau kas yra skreitas. Net nebuvau tokio girdėjusi. Kita vertus, kai dirbau kompiuteriniame žurnale ir reikėdavo sinonimų tekstui pagražinti, tai vistiek visi nešiojamą kompiuterį keisdavo į „noutbuką“ ar „laptopą“ kabutėse, o ne skreitinuką 🙂
Na va, o dabar prisiminiau, kad rokas arbusis geriausiai yra suregavęs į klaidas savo bloge. einam į jo saitą ir pačioje apačioje perskaitome eilutę „Jei radote klaidų, pažymėkite jas pele ir paspauskite Alt + F4“ 😀 😀 😀
Na, skreitinukas man iškart kelia norą paguglinti „scrate“ – ir, yp, krūva prasmingų nuorodų 😉
Rokas Arbušis labai aiškiai ir konkrečiai davė suprasti, ką jis mano apie reguliaristus 😀
Turiu trečią nuomonę dėl Chovatijos/Kroatijos: sakau arba Chrvatija arba Chrvatska 🙂 Ir manau, kad taip būtų teisingiausia.
Dėl gEgužės. Turiu pažįstamą, kuris gimė 196kažkuriais gegUžės mėn Kapsuke. Nors kalbininkai teigia, kad tai buvo gEgužę ir Mariijampolėje. Atsakymas jiems paprastai būna toks: gimtadienius švenčiu gEgužę ir kartais Mariijampolėje, bet gimiau – Kapsuky ir gegUžę. Istorijos nesuklastosi 🙂
-› Agec – būtų tie mūsų kalbainiai vietoje Kroatijos įvedę kad ir Hrvatska – no problem – originalus šnapsas yra originlus šnapsas
O su ta giegūže tai tipiškas pavyzdys, kaip keli valdininkai kažin ką makliavoja ir visą tautą juokina
O pas mane žemėlapyje vietoj Baltarusijos kažkodėl pavaizduota Gudija, mūsiškiai vien Chorvatiją perkrikštijo. 🙂
Su ta Gudija išvis priedurnių šokiai apie laužą su šamanų būgneliais. Yra Baltarusija, kuri kada čia neseniai pareiškė norą vadintis Belarus’, o mūsų kalbainiai kažkokius Tutanchamonmo laikų žodžius bando įdiegti
Gali būti kuriami nauji žodžiai, tokie kaip vaizduoklis, gali būti keičiamos kirčiavimo taisyklės, gali būti keičiama žodžių rašyba, tačiau tai bus naudojama tik oficialiojoje kalboje. Juk niekas monitoriaus šnekamojoje kalboje nevadins vaizduokliu. Bet aš gerbiu žmones iš VLKK, kurie stengiasi išsaugoti vieną unikliausių kalbų Europoje – lietuvių. Visada malonu išgirsti marijampolietį labai taisyklingai kirčiuojantį žodžius, žemaitį ar dzūką, kalbant savo tarme. Bet niekada nepakęsiu slaviškų žodžių kalboje. Visi „čiotkai“, „čiuvakai“ ir keiksmažodžiai, siūlantys eiti kuo toliau, tiesiog vemti verčia.
Taigi rusiški keiksmažodžiai matyt jau į genus sulindę, jaunoji karta, akivaizdžiai nesuprantanti ką tie žodeliai išvertus reiškia, juos naudoja sakinio konstrukcijai sutvirtinti. 🙂
„from vienastoks’ shared items in Google Reader by (nežinomas autorius)
Bendrai naudoja vienastoks
Iš pradžių pritardamas linksėjau, bet paskui autorius ir pats neatsilaikė eskimo vaidmens pagundai: kodėl visi turi rašyti apie vedžiojamus kieme šunis? Antraip bus „nenatūralūs“ ir neverti dėmesio. Visokių yra, visokių ir reikia. Negi „nu nx“ mano tekste įneš natūralumo ir padidins skaitomumą?“
Aš pritardamas pralinksėjau iki galo. (O gal pabaigos?) Ir dėl rimtumo pritariu, bet yra keletas blogų, kuriems tas rimtumas yra privalomas, pvz. nežinau.lt, nes ten jau daugiau negu blogas
man žiauriai kietai skamba Didysis Hadronų Kolaideris. ir jeigu kada sugalvos kokį nors Didįjį Storuliukų Sudaužėją, man tas žinoma patiks irgi, ir pasižadu naudoti abu – priklausomai nuo nuotaikos ir konteksto.
-› Evaldas – gerai pastebėjau apie visus tuos valdininkisškus naujadarus – „tačiau tai bus naudojama tik oficialiojoje kalboje“. O kam tada kankintis? Gal geriau tada reikėtų pagalvoti apie efektyvesnį tarptautinių žodžių integravimą lietuvių kalbon, kad nesimuštų „monitorius“ ir „displėjus“?
O dėl „čiuvakų“ ir „čiotkų“ – tai tiesiog kalbos šiukšlės ir tiek
-› Adas – yep, jaunimėlis tikrai naudoja didžiąją dalį TŲ žodžių be aiškaus jų kilmės+reikšmės suvokimo. Iš esmės jiems tai ištiktukai, o ne prasmingi žodžiai
-› Vaidotas – na, vienastoks.lt tikrai sugeba rašyti apie rimtus dalykus nenuobodžiai, matau autoriaus pozicija. Nes nemažai rašančių apie rimtus dalykus IMHO stengiasi, kad rašinys beveik tiktų į kokį „Computerbild“ ar pan. Su eskimo vaidmeniu, hmm, nesutinku, nes esu aiškiai parašęs, kad tai patinka MAN. Kiti gi gali turėti (ir greičiausiai turi) kitokią nuomonę – juk yra žmonių, kurie iš savo tekstų išvarė [čia ištrinta cenzūros] visus šypsniukus-smailiukus 😉 Nežinau, man šypsniukai indikuoja autorias nuotaiką ir padeda objektyviau/subjektyviau įvertinti kai kada ginčytiną teiginį. O dėl rašinių tematikos – rimtų dalykų prisigeriu it kokia kempinė darbe, po darbo noriu dzyn-tematikos 😉
-› ewal – Didysis Storuliukų Sudaužėjas – you made my day! 😀
Šypsniukus išnaikinau iš savo įrašų, bet nė kiek nepasigendu. Man pačiam gražiau atrodo, kai jų ten nėra 🙂
Aišku, paskui kai kurie nebesusigaudo, kur aš rimtai rašau, o kur tik subtiliai pašmaikštauju, bet čia jau jų problemos
Na, svarbu, kad TAU gražu. Kaip ir kitiem autoriams gal gražu, kai jų rašiniuose yra gramatinių, stiliaus ar šiaip klaidų 😉 Niekad žmogus nežinai, kas yra kito galvoje. O dėl skaitančiųjų nesusigaudymo – reiškia, tavo rašinys – tuščias grajus, jei skaitytojas minties nepagavo 😉
Gerbiamieji, man taip pat labai rūpi lietuvių kalbos raida ir tolesnis jos likimas, todėl nutariau įkišti savo trigrašį į
jūsų diskusiją. Man atrodo, kad ankstesnė karta mokslo daktarų, profesorių bei daugybės kitokių „labai kvalifikuotų“ lietuvių kalbos žinovų( prieš tai, aišku, apdergę Basanavičiaus laikų lietuvių kalbos „žinovus“), turėjo užleisti vietą naujiems „žinovams“, kuriems reikia naujų mokslinių laipsnių ir vardų. Jie nori važinėti į tarptautines konferencijas,
bendrauti su seimo nariais, dalinti jiems „grynuolių“ rekomendacijas ir… kaip sakoma stepas-po-stepo( step by step)
tapti nauja lietuviška lietuvių kalbos „žinovų“ nomenklatūra, kurie vieninteliai žino kaip turi kalbėti, rašyti, skaityti ir
gerai būtų -mąstyti, lietuvių tauta. Jeigu tauta nenori- priversime….(turbūt visi žino garsųjį sovietų kariuomenės
posakį : Nemoki? Išmokysime.Ir t.t…). Kuo tokie bandymai baigiasi – pasaulio istorijoje žinoma….
Vokietijoje, pav. plaukų džiovintuvas buvo vadinamas – Fan, tuo tarpu DDR – tas pats džiovintuvas turėjo būti vadinamas – Heisselufthaarmulle – kas reikštų -karšto oro malūnėlis plaukams. Mat tie žmonės taip pat labai rūpinosi savo kalba….
„karšto oro malūnėlis plaukams“ – mjooo, čia ir košmariškame sapne sunku TAI susapnuoti…
Lietuvių kalba turi daug įvairių žodžių, kurie atitinka tarptautinius žodžius, ka naudoji, tavo reikalas, ypač jei tu blogeris esi, bet sakyti, kad taisyklinga lietuvių kalba yra plastmasinė tai nesutinku, kalba ir žodžiai tai įrankis, jei nemoki jais naudotis, tai nesinaudok, bet tie, kurie moka, sukuria tekstus, kuriuos malonu skaityti, plastmasinė kalba gaunasi kai rašai nemokėdamas, arba gal tau ji plastmasinė, nes tu sunkiai priėmi permainas…
-› aladin – hmmm, dėl įvairių lietuviškų žodžių, kurie atitinka tarptautinius žodžius – ar verta naudoti žodį „skaičiuotuvas“, jei visi naudoja žodį „mikrokalkuliatorius“. Tai, kad kažkas vargo, sugalvodamas naujus lietuviškus žodžius, dar nereiškia, kad tą reikėjo daryti. Darbas dėl darbo, kad įrodytum savo reikalingumą – mūsų kalbos valdininkų vienas kvailiausių paveldėto sovietinio mentaliteto bruožų.
Oficialioji (taisyklinga) lietuvių kalba gyvai taip retai naudojamas dalykas, kad pradedi abejoti, kas gi iš tikrųjų kalba lietuviškai – didžioji dauguma žmonių juk kalba arba tarmėmis, arba žargonais. Kas kita rašyba, kur mes daugmaž prisilaikome reikalavimų taisyklingai kalbai. Bet vėlgi – jei visi rašytų tik oficialiąja kalba – dingtų rašančiojo originalumas. Pavyzdėlis – pats rašai „sunkiai priĖmi permainas“. Šiaip reikėtų rašyti „priimi“, nes šis žodis kilęs nuo žodžio „priimti“, o ne „priėmimas“. Viena raidelė, oops, klaidelė, suteikia tavo kalbai originalumo, nors ši klaida gana tipiška.
O dėl permainų priėmimo – prie kompiuterių aš nuo 1976/77ųjų, tad permainų mačiau daug ir įvairių. Teko jas priimti, nes gyvenimas vietoje nestovi. Kitas dalykas – ne visos permainos turi išliekamąją vertę – dažnai jos būna tik trumpalaikis mados pirstelėjimas 😉
Tiesą pasakius, moku ir kalbėti, ir rašyti taisyklingai lietuviškai. Tik, kaip jau rašiau – man tokie tekstai tampa labai jau oficialūs, kaip mūsų valdžios nutarimai eilinį kartą uždėti naujus mokesčius ar sumažinti išmokas. Tad kartais įmetu vieną-kitą netaisyklingumą, kaip prieskonių į sriubą. O šiaip tai tikrai šaunu, kad pergyveni dėl taisyklingos lietuvių kalbos naudojimo. Čia rimtai.
puikiai suprantu ir pilnai pritariu.
pats, mano manymu, esu sulaukes nepelnytos kritikos ir auklejimo, kad rasyti zodziu rura ar myzalas – nederetu… gaila kad zmogai nesupranta…
-› yessuz – hmmm, kaip čia tave paguodus? Na, kad ir taip – ar žinai, kad pirmajame Didžiojo lietuvių kalbos žodyno tome, pradėtame leisti dar tarpukariu, buvo tarmiškas žodis „bybas“. Būtent toks, o ne toks, kaip dabar naudojamas. Po karo, sovietiniai kalbainiai, pamatę TOKĮ DALYKĄ ir apimti davatkiško siaubo, išleido atnaujintą žodyno tomą, bet be TO žodžio, ir liepė visur, kur tik įmanoma pakeisti senąjį. Senasis buvo sunaikintas. Tik va žodis išliko, transformavosi kažkiek ir pavirto nepadoriu keiksmažodžių. Taip kai kada pastangos pagerinti duoda ganėtinai neigiamus rezultatus.
O dėl tavo minėtų žodžių – pasinaudok metodu „o pas jus negrus muša“: http://ryst1966.livejournal.com/42888.html
Kol iš durnadėžės NEBAUDŽIAMAI liejasi tokie dalykai, kaip paminėti, tai tada „rūra“ ir „myžalas“, kaip lietuviškas produktas – „имеют право быть“ 😉
jop, bet tu pabandyk tai paaiškinti blogų troliams, kuriems dieve dieve – tragedija..
-> grumlinas – aš taip pat pritariu žodžio ir formos laisvei, kiekvienas sau gali rašyti kaip nori, ir aišku tai prideda savotišką stilių, viskas labai šaunu, bet nesutinku, kad kalbininkų darbas (kurti lietuviškus žodžius) yra nereikalingas, net jei jo niekas nenaudoja. Pavyzdžiui rusų žinias anksčiau kai teko matyti, tai pastebėjau, kaip jie visur naudoja tuos tarptautinius žodžius, kur net kartais yra tiesiog techninis žargonas, ypač IT srityje, todėl manau vien dėl oficialios kalbos reikėtų turėti lietuvišką atitikmenį, nes kartais jis geriau skamba nei tarptautinis ar šiaip kažkoks prikibęs žargonas.
Dar man atrodo, kad jei rašyti vien taisyklinga lietuviška kalba, gaunasi labai spalvingi ir malonus tekstai, nes kai kurie lietuviški žodžiai yra labai įdomūs. :]
Dar galima pas save bloge daryti koki nors netaisyklingų žodžių žodyną, vis lygis ir didesnė pagarba skaitytojui :].
p.s. turiu problemų su gramatika, tai be spellcheck’o (nepatinka man taip rašyti :]) oficialaus nieko negaliu rašyti, net ir komentarus rašydamas taisau klaidas su firefox’o ir chrome’o spellcheck’ais :].
-› aladin – IMHO įdomūs yra tarmiški žodžiai, o ne oficialioji lietuvių kalba, bet „kiek žmonių – tiek nuomonių“ 😉
Aš irgi rašau be spell-checker’io, o dar ir retai teskaitau, ką parašęs, tad mano tekstuoe daug sukeistų vietomis raidžių ir šiaip žioplaklaidžių.
noreciau paklaust o kuo savitas asmeniskas ir unikalus yra jusu wiki copy paste is serijos „siandien pries .. metus“ ? nieko unikalaus asmeniskai ten nematau ir galiu pats susirast wiki ar gugleje, kaip jus pats sakote irase
-› arvydas – copy-paste yra unikalus ničniekuo. Tai tiesiog priminimas apie kažkokį įvykį, kuris man pasirodė įdomus ir kurį verta pakomentuoti asmeniniais įspūdžiais/pamąstymais – tam tereikia paspausti nuorodėlę „Skaityti toliau…>>“, kuri būna po nuotrauka.
Kodėl angliškai ir kodėl copy-pasty? Palieku originlų tesktą iš wiki ir tiek be gilesnių filosofijų. Tipo tingiu versti 😉
P.S. Galiu nuraminti – sekančiais metais to nebebus ir nebereiks kankintis skaitant 😉
Tie Naujieji tai amžinas atskaitos taškas – kas negers, kas nerūkys, kas teisingiau gyvens, išsiblaivius po šventinių saliutų viskas pamirštama. 🙂
-› Adas – bet užtai kaip prasmingai jaustiesi, pa(si)žadėdamas. Ale, pažadėsi – patiešysi, netesėsi – negriešysi.
Čia senesniais laikais buvo, du mano pažįstami užsiiminėjo buitiniu alkoholizmu, kažkurioj stadijoj vieningai nusprendė baigt tą neblaivų gyvenimą ir likusį skystį išpylė kriauklėn. Ryte užsikėlus su skaudančiom galvom teko eit į parduotuvę pirkt kito. 🙂
Nu jooo… Durna galva – šiknai neramu 🙁 Turbūt daugiau nebepila lauk jokio ugniaskysčio?