Mūsų senolis Dipsis, kad ir eidamas 11tus metus, vis dar mėgsta pavaikštinėti kieme ir prie progos pasimušti su kitais katinais. Savo laiku jis duodavo į kaulus visiems sutiktiems, dabar gi dažniausiai gauna pats. Tad namo grįžta visas apdraskytas, o žaizdos greit ima pūliuoti. Mano brangiausioji tada jam kokiai savaitei skelbia namų areštą ir puola gydyti žaizdas. O tai reiškia pūlinių spaudymą ir kitas nemalonias procedūras. Kentė-kentė Dipsis tokius sadizmus, ko, galų gale emigravo į mano darbo kambarį, kur po arbatiniu staliuku jam buvo perkeltas jo guolis. Ale ir čia jis vis būdavo pagaunamas mano brangiausios eilinei medicininei procedūrai. Na ką – nekvailas jis katinas ir susikraustė ant po mano kojomis prie kompiuterinio stalo patiesto avikailio. Minkšta, šilta ir ten jo nepasiekia adistinio gydymo ranka 😀 Aišku, kai kada stukteliu jam koja netyčia, bet tai tau ne sadistinės gydymo procedūros. Ir išgudrėjo labai. Anksčiau pašauktas vardu atsiliepdavo MIAU!, o dabar pradėjo „slapstytis“ – kai mano brangiausioji jį šaukia, jis nusisuka, užsimerkia ir tyli. Tipo kaip mažas vaikas – jei aš nematau, tai ir manęs nemato, o jei neatsiliepiu – tai manęs išvis nėra.
Tai vat tokis tas mūsų senolis 😉
Mūsų dabartinis šuo visai nešuniškai, o pagal nuotaikas elgiasi. Lauke dar klauso, o namuose kartais šauk nešaukęs – irgi į kitą pusę žiūri, suprask, kad tai jo neliečia.
Tipo „tau reikia – tu ir prieik“ 😉
Mūsuosna katė visada atsišaukia pačežinus kokį nors maišelį, nes tikisi gaust maisto 🙂
O va su paprastu šaukimu kartais sunkiai, ypač, jei soti ir įsitaisius šiltai.
Grazuolis 🙂 Ir visai neatrodo, kad jis jau senuolis 🙂
-> Mantas – mūsų abu žvėriai irgi reaguoja į maišelių čežėjimą, šaldytuvo trinksėjimą ir lėkščių barškėjimą 😀
-> Valentina – prižiūrimas labai 🙂
puikus ir protingas katinas 🙂
-› Siesta – ką tik jam pasakiau apie tai – atsakė MIAU! 🙂