Nenorintiems susigadinti nuotaikos tolimesnis skaitymas nerekomenduojamas.
Šiandien teko sudalyvauti Kauno klinikose kompiuterinės tomografijos seanse. Besėdint-belaukiant savo eilės-begeriant kažkokį neskanų skystį žmogus gali stebėti gyvenimą, kuris šiaip yra už daugumos iš mūsų pasaulio ribų. Prieš mane eilėje buvo manždaug mano metų vyriškis. Dirbo sode, pradėjo skaudėti nugarą. Na ką – tepimai, trynimai, masažai, vaistų leidimas. Rezultatas – išoperuotas inkstas ir dar neaiški padėtis. Va taip va…
Paskui šalia mūsų pradėjo rinktis žmonės, kuriems gretimame kabinete buvo vykdomas priešvėžinis švitinimas. Vidutinio-vyresnio amžiaus, pagrindinai vyrai. Dalis prostracijoje, be emocijų, bet keli bando juokauti, nepasiduoda likimui. Vienas, matyt, turintis vadovo gyslelę, netgi vadovauja vyksmui – išgirdęs iš už sienos švitinimo aparato skleidžiamus garsus, rodančius seanso paibaigą, rikuoja eilę, kas bus sekantis. Šiaip vaizdas toks skausmingas, ypač kai išgirsti – „Atėjau 22 kartą“, „Atėjau 26 kartą“…
Pora įdomių tipažų, kaip elgiasi žmonės tokioje situacijoje.
Moteris apie 40 metų (atrodo maždaug 30-35, liekna, figūringa, mini sijonas, ilgos kojos, 3 vaikų – 14, 17 ir 21 metų – motina, bet kai išsižiojo – nu gryni Gariūnai) – atvarė energingu žingsniu, nešina pora rožių, kurias įteikė sesutėms. Atsisėdusi su visais sveikinasi, familiariai teiraujasi, kaip kas praleido išeigines, ar grybavo, kiekvieną naujai pasirodžiusį ištardo. Žodžiai liejasi nepertraukiamai, greit sužinome, kad jos tėvas ir motina strese dėl dukros ligos, išgirstame apie jos baisią nesantaiką su uošviene, apie tai kad, nemėgsta stipraus Sytakliškių midaus – vienžo, pilna biografija. Nutilusi porai minučių kažką rašosi užrašų knygelėje, o paskui vėl žodžių srautas, kuriame girdisi ir „Viskas bus gerai, va jau mėnuo praėjo, liko dar pora ir viskas bus gerai“. Matosi, kad ji praktiškai „nuvažiavusi nuo bėgių“…
Vyriškis maždaug mano metų – džinsai, languoti marškiniai, ant galvos baikeriškai-piratiškai užrišta skarelė, rankoje kažkio indiško guru knygelė, kurią jis atsisėdęs ima skaityti, kas tuoj pat suteikia galimybę aktyviajai moteriškei prakomentuoti „O, jūs skaitytojas! Ką skaitote? Apie ką? Ar įdomu? Gal ir man ką nors tokio duotumėte?“ – vienžo, pokalbio bent dešimčiai minučių. Pasirodo vyriškis vilnietis, bet švitintis važinėja į Kauną. Prie jo prieina gydytoja, kuriai jis pasiskundžia, kad ausis baigia nukristi – taip paaiškėja, kur jam švitinama ir kodėl ta skarelė… Jis gauna kažkokio spec-tepalo pasitepti po procedūrų. Vėliau, kai aktyvioji moteriškė nuėjo procedūrų ir tapo neįprastai tylu (į ką viena iš belaukiančių moterų atreagavo „Kaip radijo tašką išjungus“), vyriškis paaiškina, kad knygą skaito ne dėl dievo paieškų, o dėl ten propaguojamos idėjos, kad gyvenimas – tai žaidimas, todėl į jį reikia žiūrėti kaip į žaidimą ir nesisieloti dėl blogų dalykų.
Taigi, gavau streso dozę visai dienai. Iš kitos pusės – aiškus suvokimas to, kad daugelis mūsų kasdieninų bėdų-bėdelių yra niekas, palyginti su žmogaus akistata su gyvenimu. Kai tenka skaičiuoti mėnesius ar vitinimo seansus…
Mhm… liudna. Bet toks gyvenimas. Draugo tevui prostatos vezys buvo, gydytojais niekuo padet negalejo, ligoninej taip pat atsisake laikyt… Tai taip ir „supuvo“ namuose 🙁 Siaubinga patirtis namiskiams.
Tai tų vyrų dauguma irgi su prostata. Depresiją pasigavau visai dienai 🙁
Teko porą kartų lankytis Santariškėse, skyriuj, kuriame guli vežiu sergantys vaikai. Išėjus iš ten gėda pačiam prieš save pasidarė, kai pagalvojau, jog keikiu gyvenimą dėl prasto darbo, mažos algos ar vis gendančios mašinos…
Šiandien vėl teko lankytis klinikose. Sveikata – brangiausias turtas!
Labai jau gerai perteikta nuotaika laukiamojo. Bet mane žavi onkologiniai ligoniai – jei sugeba džiaugtis kiekviena diena, pasiimti iš gyvenimo tai, kas geriausia. Tik keista, kodėl ligos akivaizdoje šitai atrandama…
Taip, sveikata yra geriausias turtas ;). Saugokit ir tausokit ją…
Taip, kai kurie iš jų tikrai stebina – turėjau bendradarbę, kuri po krūties operacijos dar sėkmingai išdirbo pas mus 10 metų, kasmet pereidama terapijas – tokio optimizmo ir geros nuotaikos paieškoti reikia.