Kai su žmogumi pabendrauji Intyrnete, pradedai jausti, ar norėtum su juo susitkiti gyvai ir išsivirtualizuoti. Taip gavosi ir trejulei iš mūsų: scania gti, MariukuiM ir man. Suderinę laiką ir ir galimybes, suvažiavome su familijomis į Kupiškį pasibuvimui ir pabendravimui. Vienas iš įdomesnių dalykų Kupiškio rajone yra Adomo Petrausko muziejus. Tie, kas yra lankęsi Orvidų sodyboje netoli Salantų, pajus panašią dvasią ir stilių. Tikrai vertas dėmesio dalykas aplankymui. Eksusrsiją pravedė muziejaus tvarkytoja, su entuziazmu papasakojusi daugybę įdomių faktų. Nors, tiesą pasakius, mudu su MariukuM nelabai ką teišgirdome, bo daugiau slampinėjome fotografuodami. Kadangi muziejus yra daugiau po atviru dangumi, tai po jo aplankymo pavyko gauti iš jo tvarkytojos leidimą ten esančioje laužavietėje pasikepti šašlykų, kuriuos organizavo scania. Mūsų moteriškės greit rado bendrą kalbą, kas yra labai svarbu tokio pobūdžio išvykose – jei moterys nesubendrauja – vyrams irgi nekas. Pasėdėjome ten gana ilgokai, šnekučiuodamiesi apie ūkį, gyvenimą ir bites. Jau gerokai įpusėjus dienai, prisiminėm, kad dar turime aplankyti kelias įdomias vietas.
Pradžiai nuvažiavome į Palėvenę, kur yra Palėvenės Šv.Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Bažnyčia atrestauruota, o va vienuolyną dar tvarkyti ir tvarkyti.
Iš Palėvenės nuvažiavome į Pauliankos (buvusį Komaro) dvarą, pakeliui sustodami apžiūrėti buvusio dvaro ūkinio kiemo/malūno vietoje įrengto kaimo turizmo centro(?, nes jokių iškabų nebuvo). Pats dvaras padarė įspūdį, nors iš jo realiai telikęs atstatytas vienas sparnas ir atskirai stovinti tarnų oficina.
UPD. Dvaro schema: malūnas pažymėtas Nr.7, rūmai – Nr.1.

Apžiūrėję dvarą, pamatėme, kad saulė jau vakarop. Tad dar nuvažiavome į patį Kupiškį. Pats miestelis labai gražus, visas iščiustytas ir sutvarkytas. Pasivaikščiojome palei Kupos upę, aplankėme parką, kur įrengta labai daug gražių medinių suolų ir skulptūrų. Na, o pabaigai aplankėme Kristaus žengimo į dangų bažnyčią. Įspūdingas statinys, vienok.
Kadangi Saulė jau beveik leidosi, tai mudu su brangiausiąja pasukome namolio, kur mūsų laukė piktas kaip širšė mažasis basetėlis, kurį apgavome, palikę namuose, o nesivežę pramogauti.

Dar kart nuoširdus ačiū kolegoms ir jų antrosioms pusėms už malonią dieną 🙂

Pabaigai – keli parinkti kadrai iš išvykos.

Kupiškis ir apylinkės 2009-06-27