Škart apie kasmetinį mūsų familijos susivažiavimą Žemaitijoje, kurio metu išsinuomotu laivu mūsų chebra nuplaukė iš Kintų per Kuršių marias į Nidą, ten pabuvome ketvertą valandų ir, valgydami žuvienę, grįžome atgal. Oras buvo apniukęs (fotkėse tas gerai matosi), vis ruošėsi lyti, bet taip ir nelijo. Į kopas nelipau, prie jūros nėjau, tiesiog ramiai pasivaikščiojau gatvėmis, kur vaikystėje/paauglystėje praleista tiek daug vasarų. Nida pasikeitusi: ir į gerąją, ir į blogają pusę, – tad tiesiog sakykime – pasikeitusi. Atostogauti ten nenorėčiau, nors Palangoje atostogauti neorėčiau dar labiau – ordos žmonių, atvykusių savęs parodyti ir kitų pasižiūrėti.
Išplaukiame iš Kintų
Minijos vaizdeliai 1
Minijos vaizdeliai 2
Minijos vaizdeliai 3
Minijos vaizdeliai 4
Minijos kaimas 1
Minijos kaimas 2
Minijos kaimas 3
Minijos kaimas 4
Minijos kaimas 5
Minijos kaimas 6
Minijos kaimas 7
Minijos kaimas 8
Minijos kaimas 9
Minijos kaimas 10
Minijos vaizdeliai 5
Minijos vaizdeliai 6
Minijos vaizdeliai 7
Minijos vaizdeliai 8
Minijos vaizdeliai 9
Gražus tas pamario kraštas, o su pokemon’ais tai įpatingai gražus… :)(
Nepagavo dukra pokemonų ant Lietavos anei vieno 😀