Search

Grumlino palėpė

Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali

Tag

LV-foto

Siguldos eskapada, pirmoji diena (2017-07-05)

Šiuometinės mudviejų su brangiausiąja atostogos vyko kiek kitaip, negu kitomis vasaromis. Bo vasara šįkart buvo tokia neypač, teisingiau, ypač ne. Taigi, mano geresnioji pusė pažiūrėjo, kurioje vietoje nusimato geras oras kokioms trims dienoms ir paieškojo tame regione viešbučių, kad aš užsakyčiau. Na oaš parinkau įdomių lankytinų vietų. Ir kažkaip gavosi Siguldos apylinkės, Gaujos nacionalionis parkas.
Važiavome toli gražu ne pačiu optimaliausiu keliu, o kad daugiau pamatytume. Ir jo, buvo fain. POras Lietuvoje buvo tokie dramatiški debesys, o Latvijoje gražiai išsigiedrijo. Pakeliui, pravažiavę Ukmergę, sustojome pavalgyti Kavarsko koldūnų, apie kuriuos jau rašiau. Paskui Anykščiai, Kupiškis, kol kirtome LT-LV sieną Suvainiškiuose. Latvijoje iš didesnių gyvenviečių buvo tik Aizkrauklė, bet ir tą apvažiavoime. Na ir pagaliau pasiekėme Siguldą. Kelionėje aš tik vairavau, fotokorepondentavo mano geresnioji pusė.
Apsistojome viešbutyje „Kaķis“, 35 EUR/naktis 2 žmonėms. Švaru, tvarkinga, puikus Free Wi Fi, bet užtai jokio teliko 😉 Valgyti buvo galima jų kavinėje “Kaķu Māja”, kur, parodžius viešbučio raktą, gauni 20% nuolaidą. Šiaip pusryčiai ir vakarienė dviems nesiekė 10 EUR. Vadinamsis bufetas, kur pirštu parodai, ko nori, kad mergynos įdėtų.
P.S. „Kakis“ visai ne lietuviškas kakis, o tiesiog latviškas katinas.
Continue Reading →

Lietuvos pamirštų lietuvių karo vyrų kapas

Kai kada, nuvažiavęs atostogauti ne per toliausiai Lietuvos, gali sužinoti dalykų, apie kuriuos net nebuvai girdėjęs. Šiemet taip nutiko mudviem su brangiausiąja, atostogaujant Paviluoste Latvijoje.
Poilsio namų šeimininkė mums įteikė lietuvišką brošiūrėlę apie miestelį, kurioje perskaitėme, kad miške netoliese yra lietuvių karių kapas. Be abejo, jį nutarėme aplankyti.
Pati istorija, kiek sumakaluojant ją su V.Urbono plaukimu per Baltiją, atpasakota „XXI amžius“.


Tą 1944 metų žiemą septyni lietuviai Kuršo grupės vado patvirtintu įsakymu buvo sušaudyti savųjų vien už tai, kad savo saugomame ruože praleidinėjo brolius latvius į laisvę. Naktimis iš Gotlando atplaukdavo švedų kateris ir sustodavo. Tada į iš anksto sutartą vietą valtimis atsiirdavo latvių bėgliai. Paėmęs nustatytą skaičių civilių, bėgančių nuo raudonojo teroro, švedų laivas skubiai nuplaukdavo atgal į Gotlandą. Ta nelegali migracija būtų vykusi iki visų norinčiųjų išgabenimo. Paskutiniu reisu į laisvę planavo išplaukti ir dviejų atramos punktų sargybiniai. Bet kažkas kažkam prasitarė, o tas išdavė… Vokiečių karinė lauko žandarmerija suėmė apie 20 karių, visus iš jaunesniojo puskarininkio Luniaus vadovaujamos įgulos. Tardymo metu tik septyni prisipažino, matyt, priremti nenuginčijamų faktų. Jaun. psk. Lunius ir dar 10 jo vadovaujamų kareivių, neigdami ką nors žinoję, nuo mirties bausmės išsisuko. Juos Vermachto karo lauko teismas „iki karo pabaigos“ nusiuntė į drausmės lagerį. Tolimesnis jų likimas nėra žinomas.
Sušaudymui vadovavo jaun. ltn. Bratėnas. Pirmiausia bataliono gydytojas Lyberis sušaudomiesiems prie krūtinių, širdies srityje, prisegė balto popieriaus apskritimėlius, orientyrus taikymuisi. Jaun. ltn. Bratėnas sukomandavo „užtaisyk“. Kareiviai komandą tiksliai įvykdė. (Jonas Laucė. „Penktasis savisaugos batalionas“)
Nereikėtų jų smerkti. Jiems paprasčiausiai nebuvo kitos išeities. Apie puslankiu ties duobe išrikiuotą lietuvių batalioną ant kalvelių buvo demonstratyviai išsidėstę vokiečių kulkosvaidininkai. Buvo net prieštankinį pabūklą atsitempę lietuviams pagąsdinti.
Egzekucijai vadovavo vokietis, lauko žandarmerijos feldfebelis (viršila). Jis įsakė nusirengti viršutinius drabužius. Juozas Sendrius, Juozo sūnus, iš Užluobės kaimo, pirmiausia nusiėmė vokišką kepurę ir paspyrė ją koja, po to ėmė sagstytis mundurą…
Duobėje vienas sušaudytųjų atsisėdo ir ėmė nuo galvos plėšti raištį. Tai pamatęs feldfebelis išsitraukė iš dėklo pistoletą ir iš arti šūviu pribaigė nelaimingąjį. (Jonas Laucė. „Penktasis savisaugos batalionas“)


Surasti kapą nėra labai sudėtinga, nors minėtoje brošiūroje esantis žemėlapis meluoja. Atvažiavus nuo Liepojos-Ventspilio plento, iš pagrindinės gatvės reikia važiuoti dešinėn pagal rodyklę „Jūrakmens“ iki parkingo, prie kurio stovi medinė piramidė/apžvalgos bokštas, o informacinė lenta pasakoja apie Pilkąją kopą/Pāvilostas pelēkā kāpa. Šalia aikštelės dešinau po medžias prie takelio stovi nuoroda į kapą. Einame takeliu, paskui taku ~600 m, prieiname analogišką nuorodą, tik apsuktą į priešingą pusę, tada sukame dešinėn ir einame geltongalviais kuolais nužymėtu taku ~200 m iš pradžių apsamanojusimis kopomis, paskui miškeliu, kol prieiname patį kapą.


Nuoroda prie „Pilkosios kopos“ parkingo
20170713_122456
Geltongalvių kuolų takas
20170713_124204
Takas per kopas
20170713_124214
Tolumoje – kažkas įdomaus
20170713_124534
Matosi, kad tai – žygio tikslas
20170713_124547
7 lietuvių karo vyrų kapas
20170713_124558

Drąsūs gyvūnai

Važinėjant mudu su brangiausiąja neretai matome numuštų laukinių gyvūnų: lapių, mangutų, netgi gandrų. Taip nutinka turbūt todėl, kad jie drąsiai žygiuoja svetima teritorija. Pora pavyzdėlių iš videoregistratriaus.

Važiuojame žvyrkeliu, kairiajame kelkraštyje pasirodo lapiukas, bėga per kelią, kertu ant stabdžių, net mašiną sumėto, jis jau dešiniajame kelkraštyje mąsto apie grįžimą atgal, bet sustoja. Ufff, nepervažiavau 😉
lapiukas


Važiuojame plentu, iš kairiojo kelkraščio gandras įžūliai pradeda eiti per kelią, bet gauna PYPT!!! ir susinervinęs pasuka atgal. Pristabdžiau, be abejo 😉
gandras

Ekologiškai-veganiškas portfelis

20161209_134857
Latvijos universiteto gamtos mokslų fakultetų ekspozicija – portfelis iš kartono.

Ryga 2016-12-07/09

Gruodžio pradžioje teko darbo svarbalais suvažinėti į Rygą, į pusiau uždarą Baltijos šalių kartografavimo konferenciją. Jau XXI, seniai dalyvauja ne tik kažkada tą konferenciją užstartinusios Baltijos šalys ir JAV, bet ir aibė kitų, o ir tematika ne tik karinė pasidarė.
Iš atrakcijų buvo konferencijos išvakarėse Karo muziejuje vykstančio tradicinio icebreaker’io metu organizuotas dovanėlių pabėgėlių vaikams pakavimas – tam delegacijos atsivežė visokių dalykų. Buvome perspėti vengti ginklų, gyvūnų žaislų (ypač šunų ir kiaulių). Latviai pateikė dėžutes ir pakavimo mdedžiagas, gavosi neblogas vyksmas, dovanų išėjo nemažai.
Truputį pasivaikščiojau po Rygą, pafotkinau. Pirmoji konferencijos dalis vyko Karo muziejuje, antroji – naujame Latvijos universiteto gamtos mokslų fakultetų korpuso pastate, kuriame po konferencijos mums pravedė ekskursiją ir netgi užbogino ant stogo, nuo kurio matosi puikus vaizdas į Rygą.

Visas albumas


20161207_144554
Šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje buvo nemažai sniego.


20161207_183424
Konferencijos dalyvių vėliavėlės


20161207_182811
Lietuviška dovanėlė pabėgėlių vaikams (mergaitei).


20161207_183444
Kol mano kolegė pakavo mūsų dovanėlę, aš pafotkinau ant sienų kabančias gestų instrukcijas – tas darosi svarbu, kintant gyventojams.


20161207_182910
Vokietijoje tai reiškia prosto „tu esi šiknaskylė“.


20161208_102441
20161208_102447 Stitch
20161208_104423
Bevaikščiojant po Rygą.


20161209_142227 Stitch
Ant Latvijos universiteto naujojo gamtos fakultetų korpuso stogo.


20161209_142235 Stitch
Vaizdas nuo korpuso stogo.

Debesų ganymas

IMGP7271

Raštai ir pavidalai

IMGP7266

Debesų ganymas

IMGP7272

2016-08-02 LV – Skrunda-2: radarvietės

Pilna Flickr galerija, toliau iliustruotas pasakojimas


Kaip jau minėjau įraše apie Skrundą-2, tas karinis miestelis buvo sukurtas aptarnauti sovietinius tolimojo veikimo radarus, kurie turėjo perspėti apie artėjančias NATO raketas ar lėktuvus. Šiandien daugumai lankytojų visas pagrindinis įspūdis ir yra apleisto miestelio aplankymas, o va kur tie radarai buvo – daugelis nematė ar net nežino. Juolab, kad iš tų radarų teliko apgailėtini šabakštynais baigiantys užželti likučiai. O juk kažkada ten buvo 2 veikiantys radarai Dnestr/Dnepr ir statomas Daryal-UM, įspūdingi ir efektyvūs sovietinės karinės minties produktai. Tarp kitko, teritorija buvo saugoma pastoviai dislokuoto priešlėktuvinių raketų C-125 divizijono.
Skrunda-2 general


Taigi, pirmasis radaras Skrundoje-1 (tuomet taip vadinosi miestelis) buvo pradėtas statyti 1965m. ir užbaigtas 1969m. Tai buvo Dnestr-M tipo radaras, tą užfiksavo žvalgybinis JAV palydovas 1966m..
Dnestr-M~Dnepr
Daugumai radaras – tai kažkokia besisukanti antena, kuri ekrane leidžia matyti lėktuvus arba laivus. Iš dalies tai teisinga, nes dauguma plačiai naudojamų radarų yr būtent tokios atvirai besisukančios (arba po plastikiniu gaubtu paslėptos) antenos. Tačiau tolimojo prspėjimo radarų antenos nesisuka – tai stacionarūs statiniai, stebintys tam tikrą dangaus sektorių. Tokie ir buvo Dnestr-M – pirmosios kartos sovietiniai tolimojo perspėjimo radarai. Įsivaizduokite 244 m ilgio ir 20 m aukščio pastatą dvišlaičiu stogu. Du tokie tam tikru kampu pastatyti pastatai, sujungti tarpusavyje per dviaukštį valdymo pastatą, ir sudaro Dnestr-M tipo radarą (pavyzdėlis iš Sevastopolio).
Dnepr Sevastopol
Iš kosmoso šitas radaras panašus tarsi į kažkokią gigantišką žemės ūkio fermą, tad ne veltui NATO šitiems radarams davė kodinį pavadinimą Hen House arba Vištidė. Vištidė ar ne vištidė, tačiau jie gaudė taikinius ~2500km atstumu.
Dnepr collage 1
Dnepr collage 2
1979 m. Skrundos-1 Dnestr-M radaras buvo modernizuotas į Dnepr tipo radarą.
Dabar iš šio radaro telikusios tik gelžbetonio plokščių platformos, prie kurių veda miško kelias, prie kurio stovi buusio KPP liekanos. Ant tų plaformų galima užvažiuoti (iš pradžių užvažiuojame ant šiaurinės platformos, paskui per buvusio valdymo pastato plotą užvažiuojame ant vakarinės platformos). Įspūdis – tarsi kažkoks labai trumpas aerodromas. Nežinant, kas tai – net minties apie superslaptą objektą.
IMGP8700
Tarp platformų buvęs valdymo pastatas pilnai nušluotas nuo žemės paviršiaus, likusi tik pieva su provėžomis.
IMGP8702
Platformos pradėtos ardyti, tad matosi jų statybos technologija: į sustatytas ant žemės kvadratiniu-lizdiniu būdu banketes įbetonuotos kolonos, viskas užpilta smėliu ir sutrambuota, tada ant kolonų uždėtos gelžebtoninės plokštės, ant kurių ir pastatytas radaro pastatas.
IMGP8706


Antrasis radaras Skrundoje-1 pradėtas statyti 1968 m., tai buvo Dnepr tipo radaras, ir 1970m. JAV žvalgybinis palydovas užfiksavo statybas.
Dnepr
Šis radaras buvo žemesnis (14m), tačiau efektyvesnis, tad galėjo stebėti objektus ~3000km atstumu.
Jis pastatytas toliau nuo miestelio, į jį veda gelžbetonio plokščių kelias, šalia kurio irgi yra KPP likučiai. Užvažiuojama lengvai tik ant vakarinės platformos, ant šiaurinės platformos veda net ne provėžos, o vėžė, kurioje kai kur pradeda atsirasti duobės, tad protingiau būtų nueiti ten pėsčiomis – važiuodamas ant paltformos, vos neįvažiavau dešiniu priekiniu ratu į duobę.
IMGP8716
Abu Dnepr radarai nugriauti 1999 m.


Trečiasis radaras, kuris buvo pradėtas statyti 1986 m. Skrundoje-2 (taip buvo pervadintas miestelis) buvo Daryal-UM tipo. Tai antrosios kartos tolimojo stebėjimo sovietinis radaras, kuriame imtuvas ir siųstuvas yra atskiruose pastatuose, tarp kurių ~0,5-1,5 km atstumas, siekiant išvengti trikdžių.
Daryal collage 1
Daryal collage 2
Abu pastatai milžiniški (imtuvas 18 aukštų, 52 m aukščio, 117 m ilgio), primena tokias pusiau piramides. Radaras gali stebėti futbolo kamuolio dydžio objektus ~6000 km atstumu. Savo laiku tai buvo super-ginklas, tačiau šiuo metu bėra 2 veikiantys tokio tipo radarai, Rusija stato trečios kartos tolimojo stebėjimo radarus Voronež.
Daryal collage 3
Skrundoje buvo spėta pastatyti ir įrengti tik imtuvą (pirmame etape kaip siųstuvas turėjo būti naudojamas Dnepr tipo radaras), tačiau Latvija atsisakė pratęsti Skrundos bazės nuomos sutartį su Rusija, tad 1995.08.05 Daryal-UM radaras buvo susprogdintas (tam užteko 360 kg sprogmenų ir 12 s veiksmo). Apie jo dydį sako tai, kad po to buvo išvežta 435000 t nuolaužų (iš jų 14000 t metalo).
Daryal collage 4


Jei su Dnepr tipo radarų paieška nebuvo katastrofiškų problėmų, tai su Daryal-UM radaru problemų atsirado. Dar latvis gidas man minėjo, kad tą vietą reikia žinoti, nes nieko įsimenančio ten nėra. Nu ką – išstudijavęs ant greičio“ informaciją, buvau įsitikinęs, kad Daryal-UM radaras pastaytas pagal savo klasikinę schemą: siųstuvas dešinėje, imtuvas kairėje pusėje. Tai ir nuvažiavau į numanomo imtuvo vietą forktinti. Paskui gi ramioje aplinkoje pradėjau studijuoti senas Skrundos-2 fotkes ir vis labiau aiškėjo, kad čia siųstuvas ir imtuvas sukeisti vietomis. Galų gale pasidariau šiokias-tokias fotoprojekcijas ir jooo, imtuvas nukrito į savo vietą.
Daryal paieska
Tai dabar galima identifikuoti ir numatomą siųstuvo vietą.
Daryal-UM
Praktinis vietovės apžiūrėjimas buvo paprastas – prasibrauti pro šabakštynus, užaugusius buvusio radaro vietoje.
IMGP8733 Stitch
Prasibrovus, pavyko rasti buvusios aikštelės fragmentą.
IMGP8737
Kitkas sparčiai užauga jaunuolynu, tačiau dar esančioje laukymėje mėtosi betono gabali ir gelžgaliai.
IMGP8753
Dar 10 metų – ir psio, pėdsakų nebeliks.
Dabar gi apie numanomą siųstuvo vietą. Irgi jaunuolynas, jokių civilizacijos pėdsakų, išskyrus betoninį kelią tarp siųstuvo ir imtuvo.
IMGP8687
Vienas dalykas – miške netoli numanomos siųstuvo vietos stovi du pastatai, turiu įtarimą, kad tai buvo rezervinės alektrinės.
IMGP8783
IMGP8787

2016-08-02, Riežupės smėlio urvai

Flickr galerija, toliau trumpi komentarai.


Dar vienas įdomus mūs aplankytas objektas – Riežupės smėlio urvai. Juos rasti nesunku – Kuldigoje, važiuojant nuo Rygos pusės, yra kelio rdyklė į „Riežupes smilšu alas“, ten ir sukame. Visąlaik pagrindiniu keliu, iš pradžių asfaltas, po to žvykerlis.
Pagaliau dešineje parkingėlis, info-lenta, tualetas ir matosi takas į mišką.
Perspėjimas 1: pasiimkite prožektorių, jei turite – jausitės saugesni, nei su žvake 😉
Perspėjimas 2: jei turite klaustrofobiją ar šiaip nesate garantuotas, ar pakenčiate LABAI suspaustą erdvę – nerizikuokite!
Einame tuo miško taku ~500m, pakeliui sutinkame mažeikškį, žvalgomės aplinkui, kol prieiname būdelę, kurioje už 6EUR apsibilietuojame.
IMGP8654
IMGP8657
IMGP8659


Nuo būdelės laipteliais nusielidžiame prie įėjimo į urvus ir laukiame, ko susirinks grupė – urvai, nors atrodo paprastai, yra gana klaidūs, tad lankomės tik su gidu.
IMGP8660
2016-08-15 11-41-33_0002


Atvykęs gidas padalina po žvakę kas antram lankytojui – eisime žąsele – ir lendame į urvus. Urvų ilgis ~2000m, iš jų aplankomi ~500m. Plotis ir aukštis įvairus, aš kai kur pečiais ir galva prasiplatinau kelią 😉 Pakeliui aplankome meilės, tikėjimo ir vilties sales, bet ką ten darome – nespoilinsiu 😉
IMGP8665
IMGP8686


Įdomybės: urvuose žiemoja šikšnosparniai, vienoje iš olų pakabinta iškamša. Vasarą jų teoriškai ten neturėtų būti, bet pora buvo, tai viena silpnesių nervų lankytoja apturėjo įspūdžių.
IMGP8668
IMGP8674


Kita įdomybė – dėl pastovaus klimato, temperatūros ir drėgmės nuskintos gėlės ten nevysta iki 2-3 mėn.
IMGP8667

Proudly powered by WordPress | Theme: Baskerville by Anders Noren.

Up ↑