Žvelgiu aš į Vilniaus mero tūlo Šimašiaus geriausiomis stalinizmo tradicijomis organizuotą Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimą nuo Vrublevskių bibliotekos ir nejauku darosi. Kažkaip labai jau ilgai meras tylėjo, vykstant diskusijomis apie kolaboranto ir KGB stukačiaus Cvirkos paminklo pašalinimą iš miesto, ir prabilo tik dabar, kai nuėmė Jono Noreikos lentą. Nežinau kaip kitiems, bet man pasijuto koloradinis dvokas, nes istorikai kažkaip sugebėjo įvertinti Noreikos indėlį į kovą prieš okupantus, o va meras nutarė, kad jo atminimui Vilniuje ne vieta. Šiuo metu Šimašius kuria naują partiją, pasivogęs jai pavadinimą „Laisvės“. Gal vis tik reiktų tą partiją įvardinti kaip „Neo-koloradai“, nes Lietuvoje tik koloradinės nuopisos pasisakė prieš Generolą Vėtrą?
Kita rimta problema, kurią sukūrė tūlo Šimašiaus akibrokštas – buitinio antisemitizmo paaštrėjimas. Paskaičiau „delfius“ – tokio antisemitinių pasisakymų suaktyvėjimo senokai nebuvo, tik gastroliuojančio litvofobo Zurofo tauškalai apie „lietuvius-žydšaudžius“ analogiškas bangas sukeldavo. Efektas gavosi priešingas lauktam, o ir ilgalaikės pasekmės kol kas sunkiai prognozuojamos. IMHO jei ta lenta būtų likusi savo vietoje, apie ją žinotų duokdie kas dešimtas vilnietis, bet dabar turime visuomenę iš esmės skaldantį įvykį.
Turiu vilties, kad per sekančius Seimo rinkimus Šimašiaus partijėlė bus pramesta lauk, nes žmonės su koloradais galvose neturėtų valdyti Lietuvos. Reikia suvokti, kad jei karo pradžioje J.Noreika ir padarė skausmingų nuodėmių, tai vėliau jis jas sugebėjo išpirkti tiek savo antinacistine, tiek antisovietine veikla.
….jooo, kai po rinkimų pirmas mėėėro veiksmas nulėkti į gėjų klubą, tai klausimas- kokie „enzymai“ jį valdo…