Mūsų Karo kartografijos centras, apart žemėlapių leidybos, užsiima ir Lietuvos krašto apsaugos sistemoje leidžiamos literatūros spausdinimu. Tad kai kada spausdinamos ir įvairios su karyba susijusios knygos. Neseniai, eidamas pro spaustuvę, pamačiau labai įdomios prieškario Lietuvos knygos reprintą: Gen. št. mjr. Vytautas Bulavičius, „Karinis valstybės rengimas“. Paėmiau, pavarčiau. Knyga senoka, išleista 1939 m., bet minčių pamąstymui sukelia.

Knyga rašyta prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui, tačiau jaučiant jo artėjimą ir siekiant, kad Lietuva pasiruoštų jam. Tuo metu Lietuva laikėsi neutraliteto ir tikslas buvo tą neutralitetą išlaikyti, tačiau buvo aišku, kad greičiausiai gali tekti kovoti su įsiveržusiu priešu. Tik va bėda, kad priešas ne tiek įsiveržė, kiek, panaudojęs gudrumą ir tarptautinę padėtį, buvo įsileistas per užpakalines duris. Kuo tas baigėsi – žinome, ir galbūt todėl, kad tuometiniai Lietuvos vadai tos knygos nepritaikė esamai situacijai. Ar jos net neskaitė.

Tarp įdomybių radau tobulai tinkančią šiandieninėms mass-media aprašyti Krylovo pasakėčios santrumpą: „Vienoje pasakėčioje Krylovas pasakoja apie tiltą, kuriame prasmegdavęs kiekvienas melagis, jei tik jis ant tilto užeidavęs. Girdi, praeitą pavasarį ten prasmegę du žurnalistai ir siuvėjas. Krylovo laikais spauda, berods, dar perdaug sensacijų nesigaudė, bet vis dėlto Krylovo nuomone žurnalistai dukart daugiau melavo net už visiems žinomus melagius – siuvėjus. Ką gi pasakytų Krylovas mūsų sensacinės spaudos amžiuje?“