Feed on
Posts
Comments
«
»

365 žodžiai – 142

Geg 23rd, 2019 by

Užvakar kaip niekad aiškiai suvokiau, kaip blogai būti vienam. Aišku, jei žmogus ar ilgą laiką gyvena vienas, jis susikonstruoja atitinkamą gyvenimo būdą ir jam gal būt netgi visai komfortabilu. Man gi, pripratusiam prie gyvenimo dviese, kai tam tikrais gyvenimo aspektais rūpinasi tik mano geresnioji pusė, iš to vienišumo gaunasi nekas. Nes kai ji išvažiuoja geram pustrečio mėnesio globoti anūkės į londonus, tai gyvenimas pasunkėja. OK, su buitimi ir katinu susitvarkau, gyvename kaip išeina, bet va nestandartinės situacijos gali būti labai nemalonios. Kai kažko žiauriai suskausta skrandį, tai nežinai, ko griebtis. Tiek to, mano brangiausioji telefonu pravedė instruktažą, kokių vaistų nusipirkti, vaisitninkė dar papildomai pakonsultavo. Bet kai guli, skausmas nepraeina ir pusę nakties mąstai, kad gal tai vistik ne nuo didelio kiekio žalių daržovių (blemba, pasirodo, negaliu valgyti daug žalių svogūnų!) ir ar nereiktų kviestis greitąją – nekas. Vienžo, supratau, kad esu šeimos žmogus, nors tu ką 🙂

Tags:

Posted in -bendra-

8 Responses to “365 žodžiai – 142”

  1. scania parašė:
    2019/05/23 05:44

    Dar yra vaikai tėvai, broliai seserys, kaimynai kolegos. Begyvendamas kuri vienokią ar kitokią aplinką, kuria gali remtis. Mieste daugiau galimybių – fiziškai daugiau žmonių, bet mažiau tarpusavio ryšių. O kaimuose kartais ir kaimynai vaistais padeda.

    • grumlinas parašė:
      2019/05/23 18:33

      Tas tai taip, tiesiog visi jie suraguotų po tam tikro laiko, o kalba eina apie ŠALIA esantį žmogų. btw, kabinete sėdžiu kartu kapitonu – Krymo graikas, Lietuvos pilietis, giminių čia nėra jokių, tik žmona ukrainietė, dar nelabai mokanti lietuviškai. va čia situacija.

      • scania parašė:
        2019/05/23 19:23

        Šalia yra šalia, kaip sakytų tautosaka. Beje, skaipai vaiberiai kiek tai padeda. Nereikia eit telekoman užsakinėt pokalbio su užsieniu 🙂

  2. Voldemaras parašė:
    2019/05/23 14:42

    ….vienas namuose( neskaitant katino)….:(