Pirmoji pavasarinė kelionė – kilpa pro Pakruojį, Naisius ir Kelmę.
Pradžioje aplankėme Lietuvos geografinį vidurį.
Sustojimas pakelėje – nufotografuoti nuostabius žydinčių rapsų laukus.
Netoli Šeduvos yra Raudondvario dvaras, kurio kadaise nuostabūs rūmai dabar apleisti.
Pakelui į Pakruojį – medinis Kleboniškių vėjo malūnas.
Prieš Pakruojį stabtelėjome pakelės užeigoje, išgėrėme kavos, o paskui nuvažiavome į nuostabiai sutvarkytą Pakruojo dvarą. Ten vyko kažkoks galingas kelių valandų trukmės renginys (bilieto kaina 16 eurų). Kadangi mes skyrėme apžiūrėjimui gerą pusvalandį, tai mokėti tiek nepanorome. Pakruojo dvaras liko aplankytinų objektų sąraše.
Labai gaila, kad gražiai sutvarkytas Naisių dvaras savaitgaliais uždarytas.
Patys Naisiai nieko, tačiau ta pseudopagonybė daro kičinį įspūdį.
Labai rekomenduoju aplankyti Svilės šaltinius – tikrai įdomi vieta, turėkite talpą pasisemti vandens.
Labai įspūdingas pradėtas renovuoti ir užmestas Beržėnų dvaras, kurį tur būt aplankysiu dar kartą.
Paskutinis buvo gražiai tvarkomas Kelmės dvaras.
Jau grįždami namo, tradiciškai pavalgėme senojoje Viduklės koldūninėje.
Nesu matęs uodeguoto malūno! Gudru, kam gaminti krumpliaratį, kai užtenka rankenėlės!
Labai seniai vaikystėje buvau malūne, bet tik dabar suprasčiau, ką matau 😀
Liaudies išradingumas, bet greičiausiai iš kokių latvių atėjo – tuos gi fokiečiai civilizavo anksčiau.
Anglai naudojo automatinį sukiojimą! https://en.m.wikipedia.org/wiki/Windmill_fantail
O tokias rankenėles mačiau prie olandiškų vėjo siurblių nuotraukų. Vėjas malūnuose ne tik girnas suko, dar ir maišus kilojo. Truputį panaršiau šiandien, bet nieko gero neradau. Išskyrus šitą genialų malūnėlio sukiojimą 🙂