Mes dažniausiai nesukame galvos dėl pasaulio sudėtingumo ir gal net nelabai suvokiame, kad gyvename trijose informacinėse aplinkose, egzistuojančiose vienu metu ir lygiagrečiai viena kitai: tikroje, virtualioje ir simbolinėje. Tikroji aplinka yra tai, ką jaučiame savo pojūčių sistema: matome, girdime ir t.t.. Virtualioji aplinka yra tai, ką mes „matome“ iš mums pateikiamos informacijos: knyga, filmas, pasakojimas, televizijos reportažas, žinutė internete – iš esmės tai aplink mus sukurta virtuali realybė. Simbolinė aplinka yra supakuotų prasmių (simbolių) erdvė. Simbolio esmė – kai informacijos apie reiškinį/procesą/objektą kiekis yra per didelis, sukuriamas jo atvaizdas, projekcija, modelis – tai supaprastinta sąvoka, kuri talpina visą informaciją apie tą reiškinį. Kadangi informacijos gali būti labai daug, ją tenka glaudinti pakopomis ir tas pakopas sluoksniuoti lyg kopūstą. Galima naudotis tiesiog simboliais, o galima juos išpakuoti, išgaunant detales atvirkštine tvarka: atskleidžiate vieną reikšmę, bet viduje yra nauja, ir taip toliau. Pavyzdžiui, pabandykime išsipakuoti tokią girdėtą sąvoką „Meilė Tėvynei“.