Gyvenime susiduriame su aibe nežinomų dalykų ir pamažu ateina žinojimas, kad neįmanoma suvokti visko, suprasti visų ir pajausti viską. Aišku, to reikia siekti, bet ne viskas visada gaunasi.
Tokiais atvejais aš naudojuosi metodu, kurį įvardinau „prognozinė hipotezė“. Tiesiog priimame kažkokį sprendimą (hipotezė) apie nežinomą objektą (sumodeliuojame jį) ir atitinkamai elgiamės jo atžvilgiu, tikėdamiesi, kad jis atitiks mūsų pramatymus (prognozė). Ir čia svarbiausia yra stebėti įvykius, gaudyti grįžtamąjį ryšį ir nedelsiant atitinkamai koreguoti savo elgesį.
Galbūt mūsų naudojamas modelis nėra tikslus, bet tai geriau, nei gaudyti faktus ir paskęsti juose, bebandant kažką iš jų sudėlioti. O tais faktais galima papildyti modelį ir jį patobulinti.