Žmones galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: tuos, kurie naudojasi gatavais dalykais, ir tuos, kurie žino, kaip susikurti sau reikalingą gėrį. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad vienas tipas yra geresnis nei kitas, nes mes patys kiekvieną dieną keičiame tipus.
Tarkime, aš nesugebu gaminti tortų, todėl moku 29 eurus už kilogramą torto, o ne 3 eurus, t.y. torto kilogramo savikainą.
Tačiau aš galiu aerofotonuotraukoje atpažinti vienus ar kitus objektus, reikalingus sudaryti žemėlapiui, ką sugeba retas tortų kepėjas. Tiesiog kiekvienam savo.
365 žodžiai – 74
Kov 15th, 2019 by grumlinas
Taip taip taip. Aišku, gali pinigų prasimanyt ir be darbo, apgauti, apvogti, atimti. Ir tortus pirkti po 174 €/㎏. Nu bet kalbam apie žmones, ne tigrus ar erelius 😉
Pritariant dar viena mintis iš tos temos: sėkmė, kai tenka bendrauti su protingesniais, gabesniais ar daugiau mokančiais! Gali išmokti kažką, ar tiesiog pamatyti kažką įdomaus. Tai ir yra sėkmė 🙂
Turbūt esmė tame, kad kartais mes esame pirkėjais (plačiąja prasme), kartais – pardavėjais. Na ir kai kada dirbame tiesiog savo malonumui be apyvartos su išore.
Apyvarta vis tiek vyksta. Su kitais neprekiaujančiais keičiamės idėjomis. Ir patirtim, atradimais. Fiziškai nesikeičiam jokiais €/㎏. Nebent kartais ką dovanojam 😀
Pvz dovanojau du kuparus, kai paklausė, kodėl nebandžiau parduot kokiam supinigiui – tai supinigiui yra antikvariatai pilgatvyje, nusipirks bet kada, o aš noriu kaimynui padėt. Kaimynas ir pataria, ir padeda, o kas tie pinigai?
Čia nematerialaus gėrio kūrimas 😉