Feed on
Posts
Comments

Šiemet vėl įvyko tradicinės Citrojoninės, ir jau penktą kartą Lenkijoje, nes lietuviškojo kaimo turizmo viarslinykai laikosi principo „dirti aviai kailį, o ne ją kirpti“. Šįkart pasirinkome stovyklavietę „Piękny Brzeg“ prie Šventaičio ežero šalia Unguros (Węgorzewo). Lenkų verslininkų garbei reikia pasakyti, kad jie moka dirbti su klientais. Pradėjome derybas dar žiemą, užsakydami 3 šešiaviečius namelius ~55EUR/namelis/nakčiai. Jau prieš važiuojant prireikė dar vieno namelio, tą pavyko irgi užsakyti, tačiau, pasirodo, lenkai patrumpino žieminių (mažesnių) kainų galiojimo laiką savaite ir už namelį būtų tekę mokėti brangiau. Tačiau vietoje pavyko susitarti, kad kaina bus tokia pati, kaip ir ankstesnio užsakymo.
Stovyklavietė puiki, apsigyvenome prieš kokius metus pastatytuose nameliuose: 2 kambariai po 2 lovas, salionėlis-virtuvėlė su išlankstoma dviviete sofa, dušas-tualetas, televizorius, veranda su staliuku+kėdutėmis, grilius.
Penktadienį suvažiavome, vakare pailsėjome/pavargome bendraudami, šeštadienį išvažiavome į apžvalginę ekskursiją.
Pirma aplankyta vieta – Kalo kolona, skirta pažymėti Dievą užrūstinusių dviejų porų ištvirkėlių nukneckinimui. Raudonų plytų stulpas, ant kurio kiekvieno pusės pamokanti istorija, užrašyta lenkų, lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbomis. Rasti ją nėra labai lengva, nes aiškios nuorodos nėra, tačiau ji nurodyta GoogleMaps. Tiesiog važiuoji Jasna gatve iš Unguros, kairėje prasideda miškelis, o jam pasibaigus matosi keliukas į kalnelį. Tada kertame ant stabdžių ir galima pamatyti apvalų metalinį stulpelį su tikrąją istorija (pasirodo, tiesiog ten buvusiose kapinėse buvo nužudytos dvi jaunos poros) ir takelį ant kalvelės, kur stovi kolona.
20170624_113137

20170624_113350_001


Buvome suplanavę aplankyti kryžiuočių pilį Unguroje, tačiau pamatę, kad ji aptverta ir vyksta perstatymo į viešbutį procesas, tiesiog pravažiavome pro šalį.


Toliau kelias vedė prie „Wendulos“ – tai III Reicho Kanceliarijos viršininko gen. Hanso Lammerso rezidencija, tipo mini Aloyzičiaus „Vilko guolis“. GoogleMaps vieta pažymėta, tik ne visai tikslai, tačiau orientacijai užtenka. Nors privažiavimas su nuotykiais: navigacija rodo nusukimą nuo kelio į tokį provėžiuotą laukų keliuką, kuris dar ir po lietaus pilnas balų, tad važiuojant beprotišku 25 km/h greičiu, į orą kilo kokių 4 m aukščio vandens stulpai, todėl atgal grįžome jau tik 15 km/h greičiu. Na ir provėžos – citroenams tai beveik dzyn, o va vienas tarp mūsų įsimaišęs passatas tai biškį nervinosi 😉 Lauko keliuko pabaigoje kertame apleistą geležinkelio liniją ir toliau važiavimas miške nutiestu betoniniu keliu. >70 metų, tačiau jokių duobių, net pakraščiai neaptrupėję. Fokiškakokipė, ne kitaip. Paties bunkerio likučiai kairėje šalikelėje miške, tačiau prie jo prieiti per žmogaus ūgio dilgėlynus nepasirašėme. Tad apifotkinome ir atgal. Tai dabar esu aplankęs (ko gero) visus Lenkijoje esančius nacių bunkerynus, o va Hermano Geringo būstinė dabartinėje Kaliningrado srityje, deja, kol kas lieka už borto.
20170624_120911_001


III Reicho užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas bunkerio neturėjo, tad atvykdavo į rūmus Štynorte (Sztynort), priklausiusius grafui Heinrichui von Lehndorffui, iš kurio tie rūmai buvo konfiskuoti, o jam paliktas tik vienas rūmų sparnas. Pats grafas dalyvavo 1944 m. sąmoksle prieš Aloyzičių ir buvo sušaudytas. Jam atminti prie rūmų pastatytas atminimo akmuo.
Dvaras tebėra įspūdingas, nežiūrint to, kad ganėtinai apleistas. Pačius rūmus pamažu restauruoja, viename iš pastatų įrengtas viešbutis-restoranas.
20170624_125450 Stitch
20170624_124944
Parkingas netoli rūmų mokamas, reikia turėti smulkių (berods, 3zl/h). Be to, Štynorte yra graži marina (jachtklubas).
20170624_130425


Iš Štynorto nuvažiavome į Okovizną (Okowizna) apžiūrėti dvaro rūmų. Įspūdingi, pradėta restauracija, bet pakolkas stovi pusiau lupti, pusiau skusti.
20170624_132809 Stitch
20170624_133058 Stitch


Yra toks kaimelis Pšervankos (Przerwanki) – šalia jo buvo net du aplankytini objektai.
Pirmas – šliuzas ant Sapinos upės. Gaila, kad teritorija užtverta ir uždaryta, tad tik apžiūrėjome iš šono.
20170624_135309 Stitch
Antras – buvusio Gižycko įtvirtinto rajono bunkeriai. Apžiūrėjome vieną iš jų, išsprogdintą iš vidaus.
20170624_140001 Stitch


Ekskursija buvo kaip ir užbaigta, tad nuvažiavome į Unguros pakraštyje esančią užeigą „Grajan“ pavalgyti. Maistas geras, tik va aptarnavo laaabaaaiii lėėėtaaaiiii 😉
Užeigoje deserto nevalgėme, nes nutarėme pratęsti tradiciją valgyti desertą Rešliuje esančioje kavinukėje. Tad nuvažiavome į tą Rešlių, pakelėje mano geresnioji pusė fotografavo gamtos grožybes, o aš tuo pačiu gavau 100 zl „premiją” už greičio viršijimą 😉 .
20170624_155311
Desertas kavinukėje Bar-Kawiarnia (Stanisława Wyspiańskiego 9-10) buvo fantastiškas, aplinka irgi.
20170624_170743
20170624_170320
20170624_174404


Grįždami atgal, trumpam vėlgi sustojome pafotkinti gamtos, o paskui stabtelėjome Šventliepėje.
20170624_175327
20170624_183819 Stitch
20170624_180220


Pakeliui vėl stojome pafotkinti gamtos.
20170624_185525


Na ir kelionės užbaigimui užvažiavome į 1PK laikų vokiečių ir rusų karių kapus (Jaegerhoehe) netoli mūsų stovyklos. Ten 1914 m. vyko aršus mūšis, sprendžiant pagal palaidotųjų skaičių (344 vokiečiai ir 234 rusai). Monumentas įdomus: žiedu eina akmenų siena su vartais. Viduje ratu eina smėlio takas su išilgai jo išdėstytais antkapiais, kurių dauguma – „nežinomas karys/iai”. Vienoje vietoje atsiveria puikus Šventaičio ežero vaizdas. Kapinių centre vėlgi iš akmenų sumūrytas apvalus memorialas-pakyla, į kurią užkopiama laipteliais. Pakylos centre – didžiulis kryžius. Kapinėse auga keliolika pušų, tad vieta tikrai labai graži, nors ir liūdna.
20170624_193805
20170624_193920
20170624_194012
20170624_194324


Na ir po kapinių jau suvisam grįžome į stovyklą toliau ilsėtis/bendrauti.
20170624_202018
20170624_202155
20170624_202437


Pilna fotkių galerija

9 Responses to “Citrojoninės’2017, pirmoji diena”

  1. scania parašė:

    Visai rimtai: jei rūpi Lietuvos ateitis – rinkis lenkišką prekę. Ar bent jau nelietuvišką. Kol nebankrutuos visas dabartinis lietverslas – ateities neturėsim…
    Dukart perskaitau visus tavo lenkiškų kelionų aprašymus 😉

    • grumlinas parašė:

      Lietuvių verslinykus reikia pyzdinti tol, kol suvoks, kad klientą reikia saugoti.

      • Voldemaras parašė:

        Nepavyks, nes vos tik pajuda paklausa- tuojau pat puola kelti kainas…:(

        • scania parašė:

          ir ne tik tai. Darbuotojų engimas, machinacijos su žaliavomis, gamybos technologijomis, net atviras melas ir suktybės. Kas dirba pas privatininką – žino.
          O prie jūros nuvažiavus čia – norisi tik vieno, skaityti Grumlino Lenkijos aprašymus, kol rasim Šventosios pakaitalą 😀

          • grumlinas parašė:

            Atsakyti greit negalėjau – naujajame darbe pusė internetų užblokuota, o ir šiaip jis naudotinas tik tiesioginėje veikloje 😉
            Lenkijos bus dar vienas įrašas, paskui dvi kelionės pas braliukus.
            Šventosios alternatyva – Paviluostas https://lt.wikipedia.org/wiki/Paviluostas
            Apie jį išeis parašyti po kelių dienų musėt, bet labai puiki vieta