Feed on
Posts
Comments

Apie aukščio baimę

Vakar su geresniąja puse prasukome ratuką apie Kowno, kad prasivėdinti po sunkios savaitės. Grįžtant pastebėjome keistą reiškinį – kažkoks vanaginis-sakalinis paukštis, greičiausiai sklęsdamas oro srovėje, kažkiek paskrido atbulas. Bekalbanat apie tai, mano geresnioji pusė susimąstė, kad galbūt dalis paukščių bijo aukščio. Kaip kad bet kuris gyvas padaras, beje. Na, mano pamąstymai buvo paprasti: tie paukščiai, kurie bijojo aukščio, buvo tėvų išmesti iš lizdo ir arba išmoko skristi, arba ištiško. Tad paukščių su aukščio baime neturėtų būti. Ale va vistiek vakar gavau nuorodą į demotyvatorių, paliekantį šitą klausimą atvirą:

8 Responses to “Apie aukščio baimę”

  1. Taškas parašė:

    Šakės! Jau paukščiai atbuli skraido, rėkia iš strioko dėl aukščio etc. 🙂

    Vat, va ir šitas juodasis niekadėjas paprastai atsitupia ant aukščiausio taško ir va taip „rėkia“:
    https://www.youtube.com/watch?v=Jr8NDuvWUKg

    Mano kaimynė nuo Čekiškio/Ariogalos išaiškino kad tai LAKŠTININGALAS. 🙂
    o anglai rašė, kad vienas strazdas pas juos siutino šeiminyką sučiulbėdams jo mobilaus telefono trelę.

    Beje, kas per paukštelis čia atvaizduotas? Jie – kaip zylės, tik spalvomis panašūs į sniegenas pasirodė pas mus prieš kelis metus tik…

    IŠVADA – Gaspadoriui reik atostogų Paryžiuje, o jo Poniai Gaspadorienei – Kanaruose, Maldyvuose ar pan. Arba Amazonės džiunglėse…

  2. scania parašė:

    Iš tiesų, kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa. Žmogus savo aukščio baimę priskiria paukščiams. Keista, kai pagalvoji. Bet įprasta – aš irgi gamtą asmeninu 😉

  3. scania parašė:

    Aš kažkada nebijojau. Net ir nesuprasdavau. Taigi ir pokšto nebūčiau supratęs apie paukščius su aukščio baime.
    Dabar jau kitaip 😉