Kuo daugiau žvelgiu į fotonuotraukas – istorines ir dabartines -, tuo labiau suvokiu, kad ne megapikseliai ir gigabaitai sukuria fotomeną. Tam reikia pamatyti šviesą, sudėlioti kompoziciją ir pagauti momentą.
Josef Sudek, 1967
P.S. Savęs prie fotomenininkų nepriskiriu. Aš greičiau fotožiūrovas 😉
Gal ir ne fotomenininkas, bet jau ir nebe „tik fotožiūrovas“. Turi neblogą akį, tik nesieki meno – galėtum būti fotodokumentininkas.
Na, šito painaus sakinio prasmė – komplimentas tavo fotokūrybai 😀
*mumi susidrovėjęs*
Atžala, varydama stovyklauti pasiima senutėlį Zenith’ą. Sakau, – kam tau jis, imk štai G9, kortelė X gigabaitų… Nejau grįžta didintuvų era?
Na, juostinis Zenit’as dabar yra prabanga 😉
tai va, kartų nesusikalbėjimas, bet atvirkščiai
Gal tik j/b ir yra kokia tai magija?
Gaspadoriau, kiekviena dorybė kraštitinume virsta yda…
Monochromas verčia atsijoti spalvinį triukšmą nuo minties. Spalvos nėra blogai, bet monochromui reikia MATYMO 😉