Feed on
Posts
Comments

Pgaliau išaušo rytas, kai prasidėjo mūsų didžioji kelionė į Anglijos gilumą. Planas buvo toks: traukiniu važiuojame į Bathą, ten apsistojame viešbutyje, pasivaikščiojame po miestą. Kitą rytą traukiniu važiuojame į Solsberį, iš ten autobusu į Stounhendžą, po apsilankymo grįžtame pasivaikščiojimui po Solsberį, vakare grįžtame į Bathą. Galų gale trečią rytą Bathe aplankome Mados muziejų ir Romėnų pirtis, paslampinėjame po Bathą ir vakare traukiniu grįžtame namo į Londoną.
Kelionė traukiniu buvo maloni, didžiąją kelio dalį jis lėkė kokiu 160km/h greičiu. Bėda, kad diena buvo nelabai kokia, apniukusi, palynodavo, tad fotografavimas iš traukinio nesigavo labai blizgantis, tačiau drįstu įdėti keletą kadrų, kad būtų galima susidaryti įspūdį apie Anglijos užmiestį. Vaizdai ganėtinai lietuviški, tačiau tik tol, kol nepamatai pastatų, kanalų ir kalvų – iškart aišku, kad čia ne šalelė gimtoji 😉 Šiaip man patinka angliški peizažai, tokie ganėtinai artimi.
Nuvykę į Bathą, nuėjome į viešbutį „Redcar Hotel“ – toks fainas, angliško stiliaus, bet visi administratoriai bei patarnautojai – lenkai ir lenkės 😉
Įsikūrę viešbutyje, išėjome pasivaikščioti po miestą. Diena buvo pošlykštė, lynojo, tad ne ką tepafotografavau 🙁 Vienas gražiausių matytų dalykų – kriokliai Avono upėje, skirti sureguliuoti upės tėkmę ir labai panašūs į mano matytus Šveicarijoje. O ir šiaip Bathas – labai neangliškas miestas tiek savo išsidėstymu upės slėnyje, tiek architektūra – visi mūsų familijai jis vienareikšmiškai priminė Šveicariją.
Vakarienei sumąstėme nueiti į nepalietišką rstoraną „Yak Yeti Yak“ – užsimanėme totalios egzotikos. Maistas geras, skanus, pirmąkart gyvenime paragavau jako mėsos (savotiška jautiena) ir nepalietiško aluas (nieko ypatingo). Nors maistas buvo ir neblogas, bet porcijos neperdidžiausios, tad grįždami staiga sumąstėme, kad norime picos. Kurią ir nusipirkome pakelės picerijoje, kuri, kaip ir du trečdaliai visų Anglijos picerijų, vadybinama iraniečių 😉 O pica buvo labai skani 🙂

7 Responses to “Britanijos įspūdžiai [9]: London – Bath, 2012-10-28”

  1. Voldemaras parašė:

    Buvau Bath’e 1980m. Nedaug turėjau laiko pasižvalgyti, bet jau tada įstrigo, kad čia didelė lenkų bendruomenė…beje, o kaip patiko dengtas tiltas?

  2. Njaa parašė:

    Och, tie „random miesteliai pro langą“ tokie žavūs, kad bilenkuriam iš jų mielai užstrigčiau savaitei.
    Ir apskritai, da pora tokių tamystos įrašų – ir rimtai pradės formuotis planas aplankyt tetulą anuose kraštuose. Arba, dar geriau, Puseserę Nerealiają. Nes nu bliamba, įdomu. Reik pažiet, kokia ten kaimuose duona. Ir kokia daržovių kokybė turgeliuose. Ir šiaip, pavalgyt visur, kur tik įmanoma. Apie alų net nekalbu. Ir dar į Škotiją noriu, nors čia visai kita opera…
    Vedate mane iš kelio, gerb. gaspadoriau.

    • grumlinas parašė:

      Silpnavalė pati, vienok… 😉

      • Njaa parašė:

        Nu kad tokis poreikis jau ne vienus metus bręsta, ale daba jau paskutiniai lašai pradėjo eit… Ne gelažinė gi aš, po biesais! 😀

        • grumlinas parašė:

          Tai škias, gaunasi nebe pagal Nekrasovą: ir arklio nebesustabdysi, ir degančion triobon nebeįeisi? 😉

          • Njaa parašė:

            Nu tai taip gaunasi… 🙁
            Bet piktą orką ar zombį-ufonautą dar nudėčiau, gali neabejot!