1968 – Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo mikrorajono architektūra pripažinta geriausia Sovietų Sąjungoje. Jos kūrėjams paskirta valstybinė premija
Yep, po Žirmūnų prasidėjo visokios Čeriomuškos Maskvoje ir kitoks pamėgdžiojimas. Lietuvių architektai visad buvo sovietinės architektūros lyderiai. Kaip kad ir su Kauno pėsčiųjų Laisvės alėja 😉
Šventa teisybė 🙂 Buvome tada musės galva, dabar gi – liūto uodega 🙁
Va, čia vėl – Lietuvos (TSR) kultūros suklestėjimo apogėjus 1970 – taisiais. Belieka tikėti(s), kad dabartiniame perigėjuje esame laikinai…
Kaskart važiuodamas pro Lazdynus gėriuos jais. Tikrai gerai suprojektuota. Ir nebūtinai teisus akademikas Kudzys , sakęs, kad „tai kalvelės ir pušynai padarė juos tokiais gražiais, o ne architektai Čekanauskas ir Brėdikis…“
Apie Laisvės alėją – pamenu, kiek vargo buvo gaminant šaligatvio plokštes, tais laikais apie grindinio trinkelių presavimą buvome tik girdėję. Statybos ministerija labai pyko ant kauniečių, kad tie „visokių neplaninių nesąmonių“ prisigalvoja.
Kaip , beje, vėliau jau kiek buvęs Kauno Statybos tresto valdytojas Adakras Š. , tapęs ministro pirmuoju pavaduotoju „davė velnių“ kauniečiams, kam suderino iš raudonų superdeficitinių plytų ir dar su vario karnyzais „Raudonojo spalio“ korpusus.
Įdomūs prisiminimai 🙂
Ką gi, čia jau mano parapija – užaugau Žirmūnuose (1966-1985). Pradėjome gyventi dar tada, kai tik dalis Žirmūnų buvo pastatyta, pradžioje net tekdavo su tėvuku pasiėmus kibirėlius kulniuoti Neries link, kur pakrantėje, netoli „Karvių pliažo“ tryško keli tyro vandens šaltiniai.
Vienas Žirmūnus projektavusių architektų – mano klasioko tėvukas a.a. Bronius Krūminis, pats vėliau iki mirties gyvenęs Žirmūnuose, penkiaaukštyje nr. 91. Beje, Žirmūnuose gyveno ir prof. Brėdikid, suprojektavęs Lazdynus.
Apie 1975-uosius Žirmūnuose buvo 3 vidurinės mokyklos: 7-a vidurinė (dabar Žirmūnų gimnazija); 31-a vidurinė ir 30-a vidurinė (rusų mokykla) ir 3 dideli (tiems laikams) prekybos centrai (su kirpyklomis, restoranais ir kitokiu „servisu“): „Žirmūnai“, „Šaltinėlis“ ir „Minskas“.
Seniausia Žirmūnų dalis – namai pažymėti neporiniais numeriais nuo Nr. 1 iki 105 (t. y. iki Kareivių gatvės). Namai išsidėstę vienoje gatvės pusėje, nes kitoje buvo karinė rusų bazė – Šiaurės miestelis (maždaug prieš namus Nr. 7 – 41), toliau – „Vilmos“ gamyklos korpusai, kurie tęsėsi iki pat Kareivių gatvės. Namai pažymėti poriniais numeriais (nuo „Minsko“ parduotuvės) atsirado kiek vėliau, nes ten, kaip ir aplink „Šaltinėlio“ ir „Astros“ parduotuves buvo statomi kiek naujesni kooperatiniai butai. Beje, „ant kalno“, t. y. už Kareivių gatvės namai, pažymėti poriniais ir neporiniais numeriais atsirado vienoje gatvės pusėje 🙂 Kitoje pusėje buvo „Precizika“, vėliau atsirado kulinarijos mokykla ir dar pora kažkokių valdiškų kontorėlių. Beje, Žirmūnuose buvo „pratestuoti“ naujesnio tipo gyvenamieji namai, kurie vėliau tapo Lazdynų pagrindu – jų daugiausia buvo aplink „Minsko“ parduotuvę ir netoli „Šaltinėlio“.
Įdomu 🙂
a, šiaip memuarai 🙂
Kai atiteko Voketijai rytų Berlynas, tai spjaudėsi fokiečiai žiūrėdami į rytų Berlyno priemiesčius….
O kodėl spjaudėsi? O todėl, kad radosi čeriomuškų tipo daugiabučiai…
Bet fokiečiai yra vokiečiai: jei važiusite Berlinering’u pažiūrėkite pro automobilio langą- visai kitoks vaizdzialis negu Žirmūnuose šiandien…
O, atrodo reikėjo tiek nedaug…
Tai kad ir Vakaruose tokių chruščiobų, skirtų dykaduon…, tfu, socialiai remtiniems, užtenka 🙂
Visur „chruššiobų“ užtenka, tačiau vienur juos tvarko, o kitur…tik imituoja…-a už šildzyma girbimėji tai ilgai makėsice matuškai…
Vokiečiai savo „čeriomuškas“- apie 2 mln. butų – sutvarkė vokiškai, renovuodami pagal naujausius reikalavimus:
*ant plokščių stogų uždėdami apšiltintus šlaitinius
*vietoj balkonų ir lodžijų įrengdami įstiklintus „žiemos sodus“
*dalį namų perstatydami – nukeldami kelis aukštus, „išpjaudami“ kelias laiptines pernelyg ilguose namuose etc
*pakeisdami ne tik langus, duris, visas komunikacijas, bet ir santechniką – vonias, unitazus ir pan.
*tam padaryti pagal normatyvą buvo skirta 5 d.d., prisitaikant prie gyventojo.
*sutvarkydami aplinką
Kiek tas kainavo galima tik įsivaizduot. Nepaisant tų gigantiškų darbų dabar manoma, jog tai buvo KLAIDA nes:
*apie 1 mln. butų stovėjo tušti. (2003 metų duomenys), todėl dabar … griaunami.
*“Emigracija“iš buvusios VDR teritorijos į „Vakarų“ Vokietiją ant tiek žymi, jog susidarė ištisi miestai, kur didžiausios pajamos – mokesčiai už laikomus šunis.
Tuos duomenis davęs vokiečių specialistas savo paskaitą baigė taip:
„Jeigu mes TADA žinotume, ką dabar žinome!!!
Bet mūsų visi tie nelaimėliai namai municipaliniai, bet PAS JUS GI TAI PRIVATŪS BUTAI NEAIŠKAUS STATUSO NAMUOSE“
😉
kad čia reiktų veidelio su ašaromis 🙂
Dar užmiršau – vokiečiai beveik visuose namuose įrengė liftus, net keturaukščiuose.
juk ne veltui francūzai Lione išsprogdino nafik ištisą Le Korbiuzje suprojektuotą „chruščiobų“ kvartalą…
Taip gali elgtis tik l. turtingos valstybės. Deja, mes – ubagai, neturėję kolonijų etc ir priedo – praknisę savąją vienu metu didžiausią – nuo jūros iki jūros – valstybę.
Dabar tad labai paprasta užduotis- būti savimi.
O tai nepaprastai sunku. Deja.
Na, kad prašikome, tai nebėda. Kažin, kaip mūsų 3 mln. jaustųsi tarp 46mln. ukrainiečių ir 9,5mln. baltarusių 😉
Bet prieš tai būtume nuo tų 46+9,5 milijonų daug pinigėlių išlupę :), nu, kaip ten visoki anglai/ francūzai …