Kadangi esu išsidavęs, jog esu kartografas, o dar ir domiuosi istorija, tai kai kada esu nubaudžiamas už ilgą liežuvį ilgus pirštus kokiu nors prašymėliu padėti. Neperseniausiai gvau labai įdomų prašymą – gabaliukas skenuoto vokiško Pirmojo pasaulinio karo (1PK) laikų žemėlapio su jame nupieštomis vokiečių kariuomenės gynybinėmis linijomis aplink Kauną. Užėmę Kauną 1915aisiais, vokiečiai laukė rusų kontr-puolimo ir jam ruošėsi. Buvo suplanuotos (ir dalinai pastatytos) gynybinės linijos, turėjusios pridengti Kauną iš šiaurės rytų, rytų ir pietryčių. Apie tuos įtvirtinimus buvau tik kažką girdėjęs, tad buvo įdomu pamatyti, kaip visa ta įspūdinga įtvirtinimų sistema turėjo atrodyti. Atsiuntė planelį vienas entuziastas, kuris bando atrasti tuos įtvirtinimus vietovėje, bet dabar tai ganėtinai sunku padaryti, nes vietovė už miesto ganėtinai pasikeitė.
Tai buvau paparašytas, jei įmanoma, padėti identifikuoti tas linijas vietovėje. Iš pradžių teko pakrapštyti pakaušį, nes net žemėlapio mastelis nebuvo nurodytas. Nors jį pavyko „iš akies“ nustatyti gana nesunkiai – 1:100 000. Tada susimąsčiau, kaip čia jį „uždėti“ ant šiuolaikinių kartografinių duomenų. Sprendimas buvo ganėtinai paprastas ir tradicinis – rasti per beveik 100 metų nepasikeitusius taškus, kuriuos galima būtų rasti tiek žemėlapio fragmente, tiek maps.lt. Nežinau, gal tie, kas dažniau naudojasi maps’ais, yra pastebėję, kad dešiniojo pelės klavišo paspaudimas atidaro langelį, kuriame yra opcija „Nustatyti taško koordinates“. Pasirinkus šią opciją, galima gauti dvejopas koordinates: WGS84 (tinkamos naudoti GPSuose) ir LKS94 (tinkamos naudoti lietuviškuose žemėlapiuose ir GISuose). Laimei, tokių nepakitusių taškų buvo ganėtinai daug – Garliavos ir Karmėlavos gatvių tinklas iš esmės nepakito, tik išsiplėtė, o ir Kaune pakankamai pastovių vietų. Sunkiausia buvo gaudytis Vaišvydavoje, kur tikrai viskas ganėtinai pakito. Galų gale „prišaudžiau“ pakankamai taškų, kad susukioti-sumasteliuoti žemėlapio fragmentą – taškai turi būti išdėstti maždaug žemėlapio kampuose, kad visas vaizdas būtų transformuotas vienodai.
Tie, kas užsiima GISais ar kartografija, žino, kad GISinės programos labai nepigios. Bet kadangi jos nepigios, tai atsiranda nemokamų alternatyvų, kaip kad QuantumGIS, kuri tikrai daugeliu atvejų ne blogesnė nei ESRI ArcView (12kLT). Kadangi mano principas buvo būtent išspręsti uždavinį nemokamomis priemonėmis, tai QuantumGISu ir pasinaudojau. Į žemėlapio pririšimo detales čia nesileisiu (jei kam bus įdomu, kada reiks parašyti trumpą instrukciją, nes ten yra biškis įdomybių), o paskui išbraižiau pačius apkasus. Kontrolės dėlei išbraižiau ir keletą nepakitusių gatvių. Vėliau išeksportavau tai į KML formatą, kurį priima tiek GoogleMaps, tiek GoogleEarth.
Na ir galų gale importavau KML į GoogleMaps. Turiu pasakyti, kad gatvių tinklas „atsigulė“ puikiai, kas rodo du dalykus:
1) „pririšimas“ buvo kokybiškas
2) vokiški žemėlapiai yra ganėtinai tikslūs
Darbelis ganėtinai įdomus, gal kada pravers dar kokiems istorikams. Tai, kad dalis linijų vandenyje – normalu – tuomet Kauno marių tiesiog nebuvo. Kitas dalykas – orginale nupieštos projektinės storos linijos buvo digituojamos maždaug jų viduriu, o kur tai atsidūrė vietovėje – jau ant vokiečių sąžinės.
View Vokiečių apkasai 1916 in a larger map
Ganėtinai įdomus vaizdas, koks įtvirtinimų pusžiedis turėjo apjuosti Kauną, kad apsisaugoti nuo galimai kontratakuojančios rusų armijos. Bet nei įtvirtinimai buvo užbaigti, nei rusai puolė. Pačių įtvirtinimų likučius galima pamatyti Nemuno šlaite prie Palemono, palei Geležinkelio (Palemono) fortą.
O šiaip man asmeniškai ta primityvoka kartografavimo technologija parodė, jog ir nemokamomis priemonėmis galima gana nesunkiai „pasodinti“ ant dabartinės situacijos skenuotus senovinius žemėlapius ar aerofotonuotraukas. Aišku, reikia tam tikro supratimo, ką darai 😉
Stato, stato žmoneliai , o žiūrėk ir neprisireikia…
Paimkite kad ir Mažino liniją( Ligne Maginot). Kiek įdėta pastangų, kiek lėšų , o vokiečiai tuo metu tiesė greitkelius…
Mažino linija buvo gynybai, o greitkeliai – kariuomenei permesti puolimui 😉
Paskui atėjo metas, kai ir vokiečiai statė Zigfrido liniją ar Atlanto pylimą
Nepagelbėjo…
Aha. Ir Molotovo linija nepagelbėjo…
…užtat Molotov’o kokteiliai labai gerai veikia…
Kas taip, tai taip…
Maladca, grumlinas 😉
За решение задачки – пять ! 😀
Stengiamės, kiek mūsų mažos rankytės gali 😉
Sveiki. Tikrai įdomu.
O tie Kauno fortai kada nors kam nors ką nors nuveikė?
Teko man su savo tėvu gerokai po kai kuriuos fortus palandžioti, aš buvau beveik paauglys ir nelabai jie man terūpėjo, o tėvukas darė planus, kitokius brėžinius ir matavimus. Dabar nepraleisčiau progos. Įsiminiau kad jie ganėtinai pasyvūs. Jų nepulk ir jie nieko negali.
Apie caro statytus fortus prirašyta daug. Bet ir kaizerio „palikimas“ bendrame tvirtovės gynybos kontekste buvo nemenkas, bet daug kas sunaikinta plečiant miestą. Iš tikrųjų gynybinėje linijoje Palemonas-Narėpai- Domeikava iš „Festungo“ likę ne tik Palemono bunkeriai. Beje, jiems dar pasisekė, kad įtraukti į paveldo registrą, o ir šiaip gražioje vietoje prie marių. Tai ir atraminiai punktai prie Ukmergės kelio, dešimtys puikiai išsilaikiusių (nors apžėlusių ir šiukšlinų) slėptuvių, stūksančių iščiustintų sodybų pašonėje Narėpuose, yra ir prie Domeikavos. Dėl kai kurių priklausomybės (ru. ar de.) yra neaiškumų. Vokiečiai įgyvendino naują fortifikacijų sistemą- vietoj didžiulio stipraus matomo forto daugybė mažų išsklaidytų užmaskuotų, greitai pastatomų gynybos punktų.
http://www.fortifikacija.lt/?p=101
Mano e-mailą tada gavai?