Feed on
Posts
Comments

Užėjus kalbai apie Prancūzijos prezidentus vežiojančius automobilius, kažkodėl dauguma teprisimena tik garsųjį DSą, kuris išgelbėjo gyvybę de Gaulle. Taip, jis buvo, tas Dsas, tačiau tiek prieš jį, tiek po jo buvo ir kiti prezidentiniai automobiliai.
Šiandien pašnekėsime apie vieną iš jų, 1972 m. išleistą Citroën SM Présidentielle. Šiaip tai jis tik pusiau Citroenas, nes standartinį Citroën SM kėbulą gerokai perdirbo kėbulininkas Henri Chapron.
Jei pradėti iš pat pradžių, tai iki 1970ųjų Citroën nekūrė specialių prabangių automobilių. Pirmas toks bandymas – liuksusinis kupe SM, kuris ne tik nustebino ir sužavėjo Europos automėgėjus, bet ir buvo vienas iš nedaugelio sėkmingai pardavinėjamų europietiškų (prancūziškų!) automobilių labai reiklioje JAV autorinkoje. Sukurtas kaip dviejų durų kupe, specializuotos kėbulininkų firmos Chapron jis greit buvo perdarytas į dviejų durelių kabrioletus Espace ir Mylord bei keturių durelių sedaną Opéra ir kabrioletą Présidentielle, skirtus vežioti ne tik turtuoliams, bet ir Prancūzijos prezidentui, tuo pratęsdamas Traction Avant 15 Six ir DS tradicijas.
Taigi, 1972 m. kėbulininkas Henri Chapron gavo užsakymą perdirbti 2 CM’us į oficialiems tuometinio Prancūzijos prezidento Georges Pompidou priėmimams skirtus kabrioletus (2PR75 ir 3PR75), kurie turėjo pakeisti nuo 1959 m. naudojamus kabrioletus Simca Vedette Présidence. Abu buvo gerokai prailginti, o vidus perdirbtas – gale įrengtos dvi patogios ir erdvios sėdimos vietos; priekinės sėdynės pastumtos į šonus taip, kad tarp jų būtų galima įsprausti vertėjo, sėdinčio veidu į keleivius, sulankstomą sėdynę; vairo kolonėlė pastumta ~60 cm, sustiprintos pakaba ir stabdymo sistema; pavarų dėžė modifikuota taip, kad automobilis galėtų važiuoti lėtai ilgą laika be problemų. Nežiūrint nemažų perdirbimų, automobilio svoris teišaugo 350 kg, jie buvo užbaigti 1972 m. balandžio – gegužės men.
Pirmas šių automobilių krikštas buvo 1972.05.15, dalyvaujant Didžiosiso Britanijos karalienės Elžbietos II vizite. Po to buvo dar daug oficialių ceremonijų, o paskutinis jų viešas pasirodymas buvo per prezidento Jacques Chirac inauguraciją 1995 m.


Citroën SM Présidentielle EII+Pompidou
Citroën SM Présidentielle Mitterand
Citroën SM Présidentielle JPII
Citroën SM Présidentielle Chirac
Citroën SM Présidentielle front
Citroën SM Présidentielle side
Citroën SM Présidentielle top
Citroën SM Présidentielle wheel
Citroën SM Présidentielle interior

Kažkaip pastebėjau, kad anot mano dvarų žemėlapio buvusiame Klaipoėdos krašte kur kas mažiau dvarų, negu likusioje Lietuvos dalyje. Pasidarė smalsu, kokia to priežastis. Teko pasinerti į internetus, uždavinukas įdomus, bet užimantis laiko, tai išvis užmečiau kitas internetines pramogas 🙂
Na ką gi – kadangi vokiečiai gana rimtai domisi savo geneologija ir turi tam pašvęstų tinklalapių, pavyko rasti pagal kaimus sukapotą Klaipėdos krašto prieškarinį M1:25000 topografinį žemėlapį. Susirankiojęs gabaliukus, susimontavau blokus pagal Memel, Haydekrug ir Pogegen apskritis. Atsiveria tikrai įdomus vaizdas, kaip drastiškai pakito tas kraštas po karo. Na o dvarų ir palivarkų prieš karą tikrai gerokai daugiau, nei dabar išlikę (dažniausiai – griuvėsių) – įvertinčiau geriausiu atveju 50:50, jei išlikusiu dvaru laikysime bent griuvėsius. Anyway, pamažu badau naujus dvarus. Įtariu, kažką panašaus reikis surengti ir carinės Rusijos dvarams Lietuvoje, nes jų tikrai buvo daugiau, nei inventorizuota Kultūros paveldo departamente 😉
Dabar gi norėjau parašyti apie įdomų pastebėjimą, kuris susigeneravo, peržiūrint tuos žemėlapius – kas gi rūpėjo tuometinimas topografinių žemėlapių naudotojams ir tuo pačiu sudarytojams. Be tradicinių topografinių objektų, žemėlapiuose yra ir svarbių kariškiams bei šiaip keliauninkams objektų, savotiškų civilizacijos požymių, kurių dalies nebeliko šiuolaikiniuose topografiniuose žemėlapiuose (pvz. iš esmės kitokiuose naujuose kariniuose lietuviškuose, kurie šiemet pradėti spausdinti).
Visų pirma tai dvarai (Gut) ir palivarkai (Vw – Vorwerk), kuriuose gyveno apsišvietę žmonės, galintys tiek papasakoti apie apylinkes, tiek tiesiog maloniai pabendrauti. tarp kitko, cariniuose rusiškuose žemėlapiuose tai irgi svarbūs objektai. Šiandien gi jų nebeliko.
Heydekrug_Gut
Kita grupė – mokyklos (Schule), kur vėlgi galima susitikti apsišvietusių žmonių, galinčių patenkinti dvasinį alkį. Na o fizinį alkį numalšinti ir pernakvoti buvo galima pakelės karčemose (Whs – Wirtshaus) ir užeigose (Kr. – Krug). Tik mokyklos išlaikė savo svarbą, ir tai tik todėl, kad tai neapšaudytinas civilinis objektas.
Kurpen_Whs
Heydekrug_Kr
Be visokių topografiniame žemėlapyje įprastų ūkinių-gamubinių objektų, vokiečiai žymėjo ir kalves (Schmiede), kur keliauninkai galėjo perkaustyti arklius ar susiremontuoti karietas. deja, šiandienj kalvės išnyko kaip reiškinys.
Nimmersatt_schmiede
Šiaip įdomu tai, kad apart parodytų geležinkelio stočių ir stotelių, buvo žymimi ir kelio apsauginių (B.W. – Banwärter) postai. Matomai, rimti vyrai 🙂 Šiandien tokių objektų nebeliko.
Mandwieden_BW
Na, o kadangi tuo metu kaip sykis kūrėsi turizmo industrija, topografiniuzosed žemėlapiuose buvo netgi žymimos maudyklės (Bade). Šiandien tai dar vienas išnykęs topografinis objektas.
< Schwarzort_Bad
Tai va kokie pastebėjimai kyla, bežiūrinėjant senienas 😉

Žandarų DėeSas

Speciali Citroën DS versija, išleista 1968 m. specialiai Prancūzijos žandarmerijai. Forsuotas iki 150AG variklis, speciali šviesos signalizacija ir ryšių įranga.
Fotkės surankiotos iš internetų.
DS_gendarmerie1
DS_gendarmerie2
DS_gendarmerie3
DS_gendarmerie4
DS_gendarmerie5
DS_gendarmerie6
DS_gendarmerie7
DS_gendarmerie8


Tik nereikia apie debilą žandarą DeFiunesą 😉

Keli Citro-kadrai

Tiesiog keli kadrai iš mano kaupiamo Citro-šiukšlynėlio 😉
tumblr_p4i1h49drx1saizdko1_1280
TA_for_kids
8666897036_5e1392d5ca_b
tumblr_p5u5vss82p1saizdko1_540
tumblr_p45689xYkR1saizdko1_1280
tumblr_p617a1hJgy1saizdko1_1280
6e9fefd587eadf54c6bf324c916f5c4b

Neseniai rašiau apie pasivažinėjimą Panemuniais, fotografuojant Teutonų ordino piliavietes. Tarp jų aplankiau ir vietą, kur pagal Wikipediją stovėjo Kristmememlio pilis: „Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab. Skirsnemunės bažnyčios, prie Talkoto upelio žiočių“. Ten ir nuvažiavome, kur rodė lietuviškas topografinis M1:50000 žemėlapis (vakariausiu keliuku nuo Panemunės plento link Nemuno).
TOP50LKS-1996


Tačiau kolega Gediminas iš feisbuko visai logiškai paklausė, ką gi fotkinau, jei anot tos pačios Wikipedijos; „Pilies vietoje buvusias dviejų kalvelių liekanas 1946 m. nuplovė Nemunas.“
Teko pasikrapštyti pakaušį ir pabandyti paieškoti senų žemėlapių, kur situacija būtų bent kiek aiškesnė.
Pirmas – 1892 m. sudarymo rusiškas M1:84000 (dvivarstis) žemėlaspis.
084K_RU-1892
Ir čia matome labai įdomų dalyką – nors Talkoto upelis ir neatvaizduotas, bet matomai tuomet jis įtekėjo į nedidelį įlankėlę Nemune apie puskilometrį labiau į rytus, nei dabar (į tą pačią įlankėlę įtekėjo ir pro tuometinį Skirыnemunės dvarą iš šiaurės sruvenęs kitas upelis). O tai reiškia, kad Nemuno krantas čia yra labai judrus.


Ką ir pamatėme 1940 m. atnaujintame (naudojant 1892-93 m.) sovietiniame M1:50 000 žemėlapyje; Nemunas „nustūmė“ tą įlankėlę į vakjarus.
100K_SU-1941


1946 m. M1:25000 sovietiniame žemėlapyje matome, kad tos įlankėlės nebeliko, o Talkoto upelis varo tiesiai į vakarus.
025K_SU-1946


Uždėjus ant TOP50LKS dabartinę Nemuno vagą iš Lietuvos georeferncinio pagrindo (mėlynas plotinis užliejimas), matome, kad Nemunas paskutinius 20 metų gana stabilus. Kauno HE vistik vertėjo statyti.
TOP50LKS+GDR10LT


Na ir apibendrinant sukroviau ant TOP50LKS visas 3 ankstesnių žemėlapių krantų linijas.
TOP50LKS+all
Išvada nedžiuginanti. Jeigu tos 1946 m. nuplautos kalvelių liekanos nebuvo kartografuotos ir kasinėtos, surenkant įrodymus, kad tai tikrai Kristmemelis – tai šansų rasti Kristmemelį nedaug.
Aš asmeniškai linkęs tikėti, kad Kristmemelis buvo ant tos nedidelės pakilumėlės į pietus nuo centre esančio ežeriuko (kuris kažkada greičiausia buvo Nemuno įlanka. Cariniame ir sovietiniuose žemėlapiuose čia pavaizduotas skardis rodo aktyvią kranto eroziją, ir greičiausiai ten buvusi pilies kalva ir nugriuvo į Nemuną. Dabar ši vietą sausumoje, bet potvyniai ten sujaukė visus žemės sluoksnius.
Na bet čia mano filosofijos 😉

Apie esminį įvykį

Praėjusi savaitė buvo ypač svarbi mūsų familijos gyvenime. Abu su brangiausiąja pasijamėme atostogų ir išvykome į londonus pas dukrą. Tik šįkart visas kelias ir baigėsi londonuose, nes mūsų familija ten pasipildė nauju nariu: 49 cm ilgio, 3,5 kg svorio Tatum-Sky Lena Feeney 😉
Yep, tapau seneliu 🙂
Tatum-Sky kelios valandos
31870230_1620616064722202_6011690471812759552_n


Tatum-Sky trys dienos
31949916_1623810107736131_5013842515229409280_n

Tags:

Kažkada, rimtai pasidarbavęs, susivedžiau teutonų pilių vietas į GoogleMaps. Gavosi neblogai, bo galima susiplanuoti jų aplankymą.

Tai vieną šeštadienį su kolega išsiruošėme Panemuniais aplankyti tų pilių, kurios kažkada buvo Lietuvoje. Šiiap jų buvo nedaug – 5 palei Nemuną ir 1 Ventėje. Jų nėra išlikusių, tik piliavietės, ir tai dar neypač.


Pirma sustojimas – Seredžiaus II piliakalnis, kur kažkada stovėjo teutonų pilis Dubysenburgas. Pagal žemėlapius tipo yra privažiavimas, bet neapasižiūrėjau iš anksto ir laiku, kurioje vietoje reikia pasukti, tai padariau tik bendrą vaizdą nuo plento. Jokios nuorodos ar informacijos. Sekantį kartą, važiuojant pro šalį, bandysiu privažiuoti.
20180421_094735 Stitch


Antras sustojimas – Veliuonos II piliakalnis, kur teutonai pastatė Bajerburgo pilį (vieną iš kelių šiuo pavadinimu). Vėlgi jokios nuorodos ar informacijos, privažiavimas lauko keliuku, bet ne žemagrindėms awto 😉 Piliakalnis sutvarkytas, įrengta poilsiavietė.
20180421_100323 Stitch
20180421_100344


Trečias sustojimas – Kristmemelis tarp Skirsnemunės ir Jurbarko. Labiausiai įslaptintas objektas – vėlgi jokios informacijos ar nuorodų, pati vieta – tiesiog šabakštynas – reikia gerai žinoti, ko ieškai.
20180421_110321 Stitch


Dar dviejų Bajerburgų aplankyti šįkart nepavyko:
– lauko keliukas į Jurbarko Bajerburgą buvo užverstas krūvomis kažkokių statybinių atliekų – gal ruošiasi jį truputį aptvarkyti?
– lauko keliukas link Maštaičių Bajerburgo buvo šlapias duobėtas molis, tad nutariau palaukti sausesnių orų, bo traktoriaus ieškoti nesinorėjo.

Tags:

Citro-šunys

Kolega Voldemaras paprašė manęs pagooglinti „citroen+dog„. Mhmmmm, rezultatai kur kas nykesni, nei katinukų atveju, bet šisbeitas yra 🙂 Nežinau kodėl, bet šunys ir 2CV sudaro pagrindinį turinį šia tema.
martin-sijbesma-2-cv-citroen-woman-dog-art-gallery-amsterdam-netherlands-BFA6KF
jack-russel-terrier-in-front-of-citroen-ds-vintage-car-rally-at-zeche-H4AM46
dog_1
8072599262_f7229555ef_k
401a7a6418e3b4a556da31476685afec
9ac599a06d0313476b58a9b65416abd2
7b36b06b8f5a7652b2cdc01ea8f14af5
5a491e768df8abe5e28bb337980c79bd

Citro-katinai

Kažkaip susimąsčiau, kas būtų, jei pagūglinčiau „citroen+cat„. Tiesą pasakius, rezultatai neįspūdingi, bet vistiek keli vaizdai gavosi neblogi, ypač iš hiveminer.
cat-asleep-on-the-roof-of-a-citroen-2cv-in-a-sleepy-dordogne-village
citrocat5
citrocat4
citrocat3
citrocat2
citrocat1

Lietuviška Sachara

Kažkada sovietmečiu buvo toks išsireiškimas: „Lietuviška Sachara“, kuris reiškė Neringos kopas. Berods, dabar jis kažkaip išnyko iš kalbos. Bet Sachara Lietuvoje tikrai yra!
Šiuo metu priiminėju naujus lietuviškus topografinius žemėlapius. Pamažu, lapas po lapo vizualiai-virtualiai keliauju per visą Lietuvą, ir vis nenustoju stebėtis, kokių įdomių gyvenviečių pavadinimų yra. Išradingi buvo mūsų protėviai, kai kada suteikdavę tokius vardus, kad dabar net žiopteli 🙂 Kažkada nustebau, radęs Madagaskarą, bet dabar jį nurungė greta esantys pelkė Sachara ir Sacharos miškas 😉 Taip, taip, į vakarus nuo Kavoliškio, jei kam įdomu.

SacharaLT

Older Posts »